www.pinigukarta.lt Išsiskaidę bankai deklaruoja pelnus
Bankas dažnu atveju nebėra tik bankas. Turbūt būtų sunku rasti bent vieną banką visoje bankų gausybėje, kuris neturėtų dukterinės įmonės, teikiančios lizingus, būsto paskolas, draudimo paslaugas ir pan. Dažniausiai visas skirtingas kompanijos visas šakas tarsi skėtis jungia vienas bendras pavadinimas.
Nuomonės:
Valstybinė Mokesčių Inspekcija Kas laukia bankų, neteisingai deklaravusių pelnus?
Bankams, kaip ir kitiems mokesčių mokėtojams, prievolė pateikti pelno mokesčio deklaraciją, kurioje deklaruojamos apmokestinamosios pajamos bei apskaičiuojamas mokėtinas pelno mokestis, nustatyta Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatyme (PMĮ).
Už neapskaičiuotus ar nedeklaruotus arba neteisėtai pritaikytus mažesnius mokesčių tarifus ir dėl šių priežasčių neteisėtai sumažinus mokesčius, tame tarpe ir pelno mokestį, atsakomybė numatyta Mokesčių administravimo įstatyme. Mokestinio patikrinimo metu ne tik priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma, bet ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų dydžio bauda. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. 2010 m. nustatytas vienas atvejis, kai bankas neteisingai pritaikė pelno mokesčio tarifą.
Mindaugas Vaičiulis Atskirti banko įmones – natūralu ir naudinga
Praktika rodo, kad visi didieji bankai atskiria savo įmones. Pirmiausia egzistuoja teisiniai reikalavimai, bankams atskirti draudimo ir valdymo įmones. Tai yra daroma, kad nesikirstų skirtingi interesai. Tai, ką reglamentuoja įstatymas, yra gerai.
Išsiskaidymas į daugiau įmonių, negu reglamentuoja įstatymai, yra natūralu. Tai daroma dėl efektyvesnio valdymo. Kai banko įmonės atsiskiria, jos pasiskirsto kaštus, atskirų valdomų šakų vertinimas tampa objektyvesnis, jos veikia tarsi ir nepriklausomai, pasidaro aišku, kuri dalis dirba pelningai. Tai viena versija, kuri yra visiškai suprantama.
Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto valdymo įmonės atsirado, nes tokias taisykles padiktavo sunkmečio sąlygos. Buvo nuspręsta nepardavinėti nekilnojamojo turto rinkoje, nes paklausos nėra. Perėmus nekilnojamąjį turtą patiems, reikėjo daug išteklių valdymui, administravimui. Juk reikia sumokėti ne tik mokesčius valstybei, bet ir valdyti, rūpintis apsauga. Nekilnojamojo turto verslo perėmimas reikalauja daug investicijų, ta šaka tapo labai reikšminga. Atskyrimas tapo natūralus. Sunku pasakyti, ar tokiame atskyrime yra paslėptų minčių.
2009 metais vieno didžiojo banko rodikliai skyrėsi – pats bankas buvo pelningas, o grupė – ne. Abi ataskaitas bankas vis tiek privalo paskelbti, bet skirtinguose stulpeliuose. Yra mažmeninių klientų, kurie gali nesusigaudyti, nes ir žiniasklaidoje dažniausiai pateikiami bankų skaičiai, o grupės nutylimos. Tad kyla mintis, kad bankams svarbu mažmenininkams pasakyti, jog bankas yra pelningas. Tačiau manau, kad dauguma pasižiūri į abi deklaracijos vietas – tiek banko, tiek grupės skaičius. Tad didelio tikslo pelnų/nuostolių nuslėpimui nematau.
Alvydas Mackevičius Sunkiais laikais didelis bankų pelnas – neigiamas įvaizdis žmonių akyse
Kiekvienos įmonės akcininkai, tame tarpe ir bankų, siekia tam tikros naudos iš savo įmonių. Kiekvienas stengiasi gauti pelną, o po to ir dividendus. Pelninga bankų veikla valstybei garantuoja tam tikrą ekonominį (finansinį) stabilumą.
Bankų pelnų deklaravimas paprastam žmogui gali turėti dvejopą reikšmę. Kada žmonių pragyvenimo lygis kyla, jie mažiau dėmesio skiria į bankų gaunamus pelnus.
Kai parastus piliečius šalyje spaudžia tam tikros problemos, mažėja gaunamos pajamos, didėja nedarbas, negali laisvai skolintis bankuose, tada bankų gaunami pelnai gali turėti ir neigiamą nuomonę apie banko veiklą. Ypač nepatenkinti būna tie, kurie turi bankuose depozitus ir gauna nedideles palūkanas; kurie turi paskolas ir palūkanos yra aukštos.
Bankai, skelbdami savo pelnus, paprastiems piliečiams turėtų pateikti daugiau informacijos – iš ko susidarė vienoks ar kitoks pelnas – ar tai iš atstatytų specialiųjų atidėjinių ar savo pagrindinės veiklos, kokia paskolų dalis ir pan.
Ramūnas Bičiulaitis Bankai skaidomi siekiant geriausiu būdu valdyti patikėtą turtą
Bankai nuo savo tiesioginės veiklos dažnai atskiria papildomas veiklas, nes joms reikalinga specifinė informacija bei įgūdžiai – tarkime, bankai teikia paskolas ar lizingo paslaugas verslui bei piliečiams, tačiau bankui nutarus steigti savo nekilnojamojo turto valdymo bendrovę, reikalingi nekilnojamojo turto srities specialistai. Tai daroma siekiant geriausiu įmanomu būdu valdyti patikėtą turtą.
Pateikdami finansines ataskaitas, bankai vadovaujasi griežtai nustatytais tarptautiniais apskaitos standartais ir valstybės, kurioje veikiama, atsakingų institucijų nustatytomis tvarkomis. Pristatomose finansinėse ataskaitose pateikiama daug detalios, kartais specifinės informacijos apie paties banko ir jo valdomų bendrovių rezultatus bei konsoliduotus visos grupės rezultatus. Kartu tokių ataskaitų sudėtingumas ir atskleidžiama informacija sulaukia didelio visuomenės dėmesio bei kelia papildomų klausimų. Todėl neįsigilinus į pateikiamą informaciją galima netinkamai įvertinti realius banko ar visos banko grupės rezultatus. Už bet kokius neatitikimus pateikiamoje informacijoje finansų institucijoms gresia atitinkamos teisinės sankcijos.
Valstybinė Mokesčių Inspekcija Pernai visų Lietuvos bankų pelnus pakeitė nuostoliai
Pagal 2009 m. Pelno mokesčio deklaracijas, visi devyni Lietuvos komerciniai bankai patyrė nuostolius ir deklaravo mokėtino pelno mokesčio.
2009 m. Lietuvos bankai sumokėjo 96 tūkst. 611 litų pelno mokesčio. 2010 m. Lietuvos bankų pelno mokestis buvo – 38 tūkst. 323 litai.
Papildoma info palyginimui:
www.respublika.lt Skandinavų bankai išvengė mokesčio
Anot Valstybinės mokesčių inspekcijos, trisdešimt didžiausių Lietuvos mokesčių mokėtojų šiemet per 3 ketvirčius sumokėjo beveik 4,1 mlrd. litų, o pernai sausį-rugsėjį - 4,462 mlrd. litų mokesčių. Beje, tarp didžiausių pelno mokesčių mokėtojų beveik nebeliko skandinavų bankų.
Naujausi komentarai