Daug diskutuojant kokie uždaviniai spręstini pirmiausiai, pravartu atsižvelgti į seną posakį: “savo kieme pranašu nebūsi”, todėl idedame Davoso ekonomikos forumui paruoštą “The Global Competitiveness Report 2010–2011″ (Pasaulinė konkurencingumo ataskaita 2010-2011) Lietuvos dalį su atžymomis:
Sunku nepastebėti kad pabrauktose vietose esame prasčiausiose pozicijose, todėl nebelieka dėl ko ginčytis: “didžiausia problema žiūrint pasaulio ekonomistų akimis” - kreditų neprieinamumas.
O vyriausybė šia tema teigia:
www.15min.lt „Galima drąsiai tvirtinti, kad pagrindinis tikslas pasiektas – šalies viešųjų finansų sistema nebuvo sutrikdyta“, – rašoma ataskaitoje, kuri registruota Seimo posėdžių sekretoriate.
Ataskaitoje teigiama, kad Vyriausybės veiksmais buvo sudarytos sąlygos šalies ūkiui augti, 2010-aisiais buvo vis labiau matomi ekonomikos atsigavimo ženklai – bendrasis vidaus produktas (BVP) augo tris ketvirčius iš eilės ir paskutinį ketvirtį rodiklis siekė 4,8 procento.
Loading ...
idomu, kad pasinagrinejus vyriausybes veiklos ataskaita uz 2010 m.
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.dok_priedas?p_id=45453
apie finansus rasime 39 pusl.:
Finansų sektoriaus krizių prevencijos ir valdymo sistema. Atsižvelgiant į tai, kad reikšmingą Lietuvos finansų sektoriaus dalį sudaro bankų sektorius, kuriame situacija gali turėti didelę įtaką šalies ekonomikai, gyventojų ir ūkio subjektų pasitikėjimui šalies finansų sistema, ir į būtinybę užtikrinti tinkamas stabilumo stiprinimo priemonių panaudojimo galimybes, 2010 metais buvo parengtos ir, Europos Komisijai pritarus, patvirtintos bankų sektoriaus stabilumo stiprinimo priemonių, tokių kaip valstybės garantijos, subordinuotos paskolos bankams ir bankų turto išpirkimas, taikymo taisyklės (Vyriausybės 2010 m. lapkričio 24 d. nutarimas Nr. 1673). Šių priemonių Lietuvos bankams taikyti neprireikė, tačiau jų įtvirtinimas didina pasirengimą valdyti krizines situacijas ir prisideda prie finansų sektoriaus stabilumo didinimo.
t.y. visos priemones bankams apsidrausti - kuriu …. neprireike
o kas buvo daryta verslo finansavimo gerinimui?
beje yra paskaiciavimu kaip galejo buti:
http://www.commonsense.lt/2011/03/31/kas-butu-jeigu-butu/
2011 m. vyriausybės veiklos prioritetuose, deja šių klausimų sprendimų irgi nėra:
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.dok_priedas?p_id=45453
80-83 pusl.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2011 METŲ VEIKLOS PRIORITETAI
KAITA, SKAIDRUMAS IR TEISĖ PASIRINKTI MODERNIOS IR SAUGIOS LIETUVOS LABUI
1. MODERNIOS EKONOMIKOS KŪRIMAS. Padėti tvarios ilgalaikės plėtros pagrindus – kurti modernią ir didesnės pridėtinės vertės ekonomiką, pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, veiksmingai ir skaidriai valdyti išteklius, skatinti visuomenės verslumą ir sudaryti sąlygas kurti naujas darbo vietas.
Siūlomos kryptys:
1. Saulėtekis, gerinti verslo sąlygas („Doing Business 2012“ ataskaitoje Lietuva – pirmajame dvidešimtuke).
2. Pritraukti tiesiogines užsienio investicijas.
3. Pritraukti privatų kapitalą į viešąjį sektorių, taip pat į sritis, kuriose iki šiol privatus kapitalas nevaidino esminio vaidmens.
4. Naudoti išeivijos potencialą moderniai ekonomikai kurti.
5. Plėtoti inovatyvią ekonomiką.
6. Skatinti verslumą ir didinti jaunimo užimtumą.
7. Didinti transporto sistemos tarptautinį konkurencingumą ir modernizuoti transporto infrastruktūrą (projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas, Rytų–Vakarų transporto koridorius).
2. FINANSINĖ KONSOLIDACIJA IR EURAS. Mažinti valdžios sektoriaus deficitą ir stabilizuoti skolą, kad sumažėtų ilgalaikių palūkanų normų priedai už riziką ir paspartėtų privačios investicijos, didinančios darbo našumą ir spartinančios tvarią ūkio plėtrą. Pagal Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijas iki 2012 metų sumažinti valdžios sektoriaus deficitą. Reformuoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto rengimo ir vykdymo sistemą – iš anksto orientuoti ilgalaikę viešųjų finansų politiką į perteklinių biudžetų sudarymą, valdžios sektoriaus skolos mažinimą, optimalaus dydžio finansinių rezervų sudarymą ir veiksmingą valdymą.
Siūlomos kryptys:
1. Racionalizuoti valstybės lėšų naudojimą – įvykdyti struktūrines švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos reformas, efektyviai valdyti valstybės turtą.
2. Pasirengti sklandžiai įvesti eurą.
3. Parengti teisės aktus, sudarančius sąlygas 2012 metais pradėti planuoti ir vykdyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto politiką pagal reformuotą biudžeto valdymo ir vykdymo sistemą, užtikrinančią biudžeto politikos skaidrumą ir krizių prevenciją.
4. Gerinti mokesčių administravimą, mažinti šešėlinės ekonomikos mastą, skatinti sąžiningai mokėti mokesčius.
3. ENERGETIKA. Formuoti vartotojams ir aplinkai draugišką energetikos sektorių, siekti energetinės nepriklausomybės, didinti veiklos skaidrumą ir efektyvumą.
Siūlomos kryptys:
1. Įgyvendinti naujos atominės elektrinės Lietuvoje projektą.
2. Pertvarkyti elektros energetikos ir gamtinių dujų sektorių pagal Europos Sąjungos Trečiojo energetikos paketo nuostatas.
3. Įgyvendinti elektros jungčių su Lenkija („LitPol Link“) ir Švedija („NordBalt“) projektus.
4. Įgyvendinti alternatyvaus apsirūpinimo gamtinėmis dujomis projektus.
5. Efektyviai naudoti Ignalinos atominei elektrinei uždaryti skirtas lėšas ir pasirengti deryboms su Europos Sąjunga dėl reikiamų lėšų 2014–2020 metais skyrimo.
6. Plėtoti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą šilumos ir elektros energetikos sektoriuose.
7. Taupyti energiją.
8. Aktualizuoti energetinio saugumo klausimą Europos Sąjungoje, NATO, ESBO formatais.
4. MODERNUS VALSTYBĖS VALDYMAS SIEKIANT NAUJOS PASLAUGŲ KOKYBĖS. Modernizuojant valstybės valdymą, siekti priartinti paslaugas prie žmogaus, kad jos atitiktų kiekvieno asmens poreikius, būtų paprastos, prieinamos ir geros kokybės (kiek jas pasirengę finansuoti mokesčių mokėtojai). Siekti, kad paslaugų teikimo srityje būtų daugiau konkurencijos, pasirinkimo galimybių ir kartu daugiau geros kokybės paslaugų.
Siūlomos kryptys:
1. Užtikrinti lengvai prieinamą ir kiekvienam žmogui suprantamą informaciją apie paslaugas, didinti paslaugų prieinamumą ir gerinti kokybę naudojant informacines ir ryšių technologijas.
2. Didinti administravimo paslaugų efektyvumą ir visur taikyti vieno langelio principą.
3. Modernizuoti valstybės valdymo sistemą – kurti už rezultatus atsakingą ir atskaitingą valstybės tarnybą ir rengtis 2013 metais pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai.
4. Struktūriškai pertvarkyti sveikatos apsaugos, švietimo ir socialinės apsaugos sritis, siekiant geresnės paslaugų kokybės.
5. KOVA SU KORUPCIJA. Panaikinti korupcijos sąlygas ir motyvus viešajame sektoriuje – užtikrinti priimamų teisinių sprendimų ir viešųjų finansų naudojimo skaidrumą ir viešumą, atsakingų teisėsaugos institucijų tarpusavio bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą. Pasiekti, kad „Transparency International“ skelbiamas korupcijos suvokimo indeksas nuolat gerėtų.
Siūlomos kryptys:
1. Didinti priimamų teisinių sprendimų, viešųjų finansų naudojimo viešumą, valstybės turto valdymo skaidrumą ir efektyvumą. Įgyvendinti priemones labiausiai korupcijos pažeistose srityse – sveikatos priežiūros įstaigose, viešųjų pirkimų, teritorijų planavimo, statybų reglamentavimo srityse ir policijoje (ypač daug dėmesio skirti policijos pareigūnų vykdomai eismo priežiūros veiklai).
2. Įgyvendinti Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) Lietuvos Respublikai numatytas rekomendacijas.
3. Pertvarkyti institucijų, atsakingų už kovą su korupcija ir valstybės lėšų grobstymu, veiklos koordinavimą, siekiant esminės pažangos kovoje su korupcija.
6. ŠEIMOS POLITIKOS STIPRINIMAS. Sudaryti sąlygas įgyvendinti Valstybinę šeimos politikos koncepciją – stiprinti šeimos politikos įgyvendinimą koordinuojančių institucijų bendradarbiavimą, sudaryti sąlygas nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms dalyvauti sprendžiant socialines problemas ir tobulinant teisinę bazę. Plėtoti institucinę sistemą, skirtą šeimai palankiai aplinkai puoselėti.
Siūlomos kryptys:
1. Formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į šeimą, vykdyti socialinės rizikos šeimų atsiradimo prevenciją, skatinti be priežiūros paliktų vaikų integraciją į šeimos aplinką.
2. Stiprinti šeimai palankią darbo aplinką (darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimas, įmonių socialinė atsakomybė ir panašiai).
3. Skatinti paslaugų šeimai plėtrą ir didinti jų prieinamumą (esamuose paslaugų tinkluose diegiamos paslaugos šeimai).
4. Skatinti šeimos verslus.
dabar galime atsakyti kodėl “The Global Competitiveness Report 2010–2011″ įdėjome su pabraukimais - nes vyriausybės klerkai skaitydami … to rimtai nepriima
pasitikrinkime http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.dok_priedas?p_id=45453
nuo 83 pusl. : ŠALIES ŪKIO KONKURENCINGUMO TENDENCIJŲ 2010 METŲ ATASKAITA:
Tokį vertinimą lėmė pagerėjusi padėtis daugelyje sričių. Kaip ir praeitais metais geriausiai tarp kitų valstybių vertinamos Lietuvos aukštojo mokslo ir profesinio ugdymo, technologinio pasirengimo ir infrastruktūros sritys. Lietuva daugiau nei kitos valstybės pažengė verslo plėtros ir naujovių diegimo srityse. Prasčiausiai įvertinta Lietuvos finansų rinkos plėtra ir rinkos dydis, taigi šie rodikliai prastėja toliau (atitinkamai 89 ir 77 vietos).
Įdomi LRV logika: atžymėjome kas blogiausia ir …. nieko nedarome
Šiuo metu aš esu susidaręs gana savotišką požiūrį į Baltijos šalių ekonomikų raidą, kurio esmę sudaro įsitikinimas, kad ūkio plėtrą lemia makroekonominiai finansiniai srautai. Tuos srautus formuoja dideli ekonominiai gradientai, jaučiami šiame regione, o jų vaidmenį didina integraciniai į ES procesai. Ši situacija dar išliks laikotarpiu matuojamu dešimtimis metų todėl todėl visos strategijos turi būti kuriamos pirmoje vietoje atsižvelgiant į šią regiono specifiką.
LSVVT Verslo kreditavimo politikos metmenys neblogai dera prie mano įsivaizdavimo apie svarbiausius darbus - esu įsitikinęs, kad verslo kreditavimas dar mažiausiai 20 metų bus svarbiausiu Lietuvos ūkio augimo veiksniu daug svarbesniu net už tiesiogines užsienio investicijas ar smulkesnes verslo sąlygų gerinimo priemones.
Visiems trims strateginiams prioritetams pritariu, manau, kad, rimtai padirbėjus, galima rasti ir daugiau prioritetų. Pavyzdžiui, truputį pasigendu rizikos kapitalo spartesnės plėtros. Konkrečių žinių apie labai platų verslo finansavimo priemonių arsenalą aš turiu mažokai, bet gal galėčiau sudalyvauti svarstymuose, kur specialistai, turintys konkrečių žinių ir patirties, pristatytų lengviau įgyvendinamas priemones.
Nuoširdžiai,
Vygintas
[...] Svarbiausi strateginiai uždaviniai: Sunku nepastebėti kad pabrauktose vietose esame prasčiausio… Autorius LSVVT, Balandis 11th, 2011 | Kategorija: Apžvalgos [...]