Gera naujiena: 2010-12-08 įregistruotas pirmasis įstatymo pakeitimo projektas

www.lrs.lt jau rasite įregistruotą pirmą Bankų įstatymo pakeitimą pasiūlytą LRS Verslo ir bankų santykių ir verslo kreditavimo gerinimo klausimų darbo grupės.

Laukiame Jūsų komentarų ir pastabų.

PROJEKTAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS

BANKŲ ĮSTATYMO 56 STRAIPSNIO PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

2010 m.                           d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 56 straipsnio papildymas

Papildyti Lietuvos Respublikos  bankų įstatymo 56 straipsnį 4 dalimi:

“4. Klientų prašymus (skundus) dėl su banku sudarytų kreditavimo sutarčių vykdymo ar banko veiksmų, kuriais bankas galėjo pažeisti sutarties su klientu ar teisės aktų reikalavimus, nagrinėja bankas. Bankas privalo išnagrinėti rašytinius kliento prašymus (skundus) ir raštu jam motyvuotai atsakyti per ne ilgesnį laiką, nei vienos periodinės kredito ir/ar palūkanų grąžinimo įmokos, nustatytos kliento kreditavimo sutartyje, terminas, skaičiuojant nuo kliento paklausimo gavimo dienos. Esant sudėtingam atvejui, bankas privalo raštu informuoti klientą apie ilgesnį atsakymo terminą, tačiau šis terminas negali viršyti keturiasdešimt penkių kalendorinių dienų nuo prašymo (skundo) gavimo dienos. Jei kliento prašymas (skundas) nesusijęs su kliento kreditavimo sutartimi, Bankas privalo motyvuotai atsakyti klientui ne vėliau kaip per trisdešimt kalendorinių dienų nuo prašymo (skundo) gavimo dienos.”

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BANKŲ ĮSTATYMO 56 STRAIPSNIO PAPILDYMO

ĮSTATYMO PRJEKTO

1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą

Seimo valdyba 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. SV-S-864 sudarė darbo grupę ir pavedė jai  parengti teisės aktų, kuriuose būtų sprendžiami verslo ir bankų santykių ir verslo kreditavimo gerinimo klausimai, projektus iki 2011 m. kovo 11 d. Darbo grupė, atsižvelgdama į dabartines verslo kreditavimo aktualijas, anksčiau nustatyto termino parengė ir teikia Seimui vieną iš teisės aktų projektų  Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 56 straipsnio papildymo įstatymo projektą.

Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 56 straipsnio papildymo įstatymo projekto rengimą paskatino esama situacija kredito įstaigų ir jų klientų santykiuose, kai kredito įstaigos neatsako į klientų paklausimus dėl sutarčių vykdymo arba atsako į paklausimus po nepagrįstai ilgo laiko.

Delsimi ir nesprendžiami kreditavimo sutarčių įgyvendinimo klausimai dažnai sukuria tokią būklę, kai kredito gavėjui negalint netrūktinai vykdyti kredito sutarties sąlygų, kredito davėjas reaguoja į kredito gavėjo paklausimą tik tuomet, kai kredito gavėjas atsiduria skolininkų sąrašuose ir kredito sutartis yra nutraukiama. Visa tai dažniausiai pasibaigia verslo bankrotu.

Laiku pradėtas dialogas tarp kreditavimo sutarties šalių daugelyje atvejų padėtų išsaugoti  kreditavimo sutartį ir apsaugotų nuo labai  negatyvių verslo bankroto pasekmių.

Taip pat pažymėtina, kad Pasaulio banko ataskaitos Lietuvai  rekomendacijose, be kita ko, yra  rekomenduojama imtis priemonių dėl bankų klientų kreipimųsi į bankus ir bankų atsakymų registravimo sistemos sukūrimo.

2. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai

Teikiamo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projekto) tikslas – teisiškai sureguliuoti kredito įstaigų pareigą  raštu atsakyti į kredito gavėjų prašymus per tam tikrą terminą, susietą su kredito gavėjo įmokos bankui periodo terminu, taip įtvirtinant įstatymu nustatytą ir tuo pačiu nuo konkrečios situacijos priklausantį operatyvų kreditavimo sutarties šalių dialogą.

Tais atvejais, kai paklausimas ar atsakymas į paklausimą yra ypač sudėtingi, atsakymo terminą siūloma leisti pratęsti informuojant apie galutinį atsakymo pateikimo terminą, neviršijantį 45 kalendorinių dienų nuo paklausimo gavimo. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Mokėjimų įstatyme numatytas 30 kalendorinių dienų nuo paklausimo gavimo terminas, siūlytinas 45 kalendorinių terminas sudėtingiems atvejams išnagrinėti ir atsakymui parengti, turėtų būti pakankamas.

Tais atvejais, kai nėra galimybių atsakymo į paklausimą terminą susieti su periodinėmis kredito gavėjo įmokomis, siūloma, panašiai kaip ir Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 48 straipsnyje, nustatyti 30 kalendorinių dienų atsakymo terminą.

3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reguliuojami įstatymo projekte aptarti klausimai

Šiuo metu konkrečių nuostatų dėl kredito įstaigų pareigos nagrinėti kredito gavėjų prašymus ir paklausimus nacionalinėje teisėje nėra. Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 48 straipsnis nustato pareigą nagrinėti tik prašymus ar skundus dėl veiksmų, kuriais mokėjimo paslaugų teikėjas galėjo pažeisti šio įstatymo reikalavimus ir (ar) mokėjimo paslaugų vartotojo teisėtus interesus.

Tačiau nėra nustatytos pareigos nagrinėti prašymus ir paklausimus dėl kitokių, su Mokėjimų įstatymo pažeidimais nesusijusių prašymų ir paklausimų.

4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Įstatymo projekte   įtvirtinamos iki šiol nebuvusios kredito įstaigoms privalomos nuostatos, kurių įgyvendinimas padėtų apsaugoti verslą nuo labai  negatyvių bankroto pasekmių.

5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Priimtos įstatymo projekto nuostatos neigiamų pasekmių neturės.

6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Kriminogeninės situacijos neblogins. Įstatymu įtvirtinus kredito įstaigų pareigą  raštu atsakyti į kredito gavėjų prašymus per tam tikrą terminą, būtų sudarytos palankesnės sąlygos kovai su korupcija.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymo įgyvendinimas padėtų apsaugoti verslą nuo labai  negatyvių bankroto pasekmių.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą

Priėmus įstatymo projektą nereikės priimti jokių jį įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų. Šiuo metu konkrečių teisės aktų, kurių nuostatos įpareigotų kredito įstaigas nustatyta tvarka nagrinėti kredito gavėjų prašymus ir paklausimus, nacionalinėje teisėje nėra.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projekte nėra naujų sąvokų ir terminų, kuriuos reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos socialinės apsaugos dokumentus. Teikiamas projektas padės įgyvendinti nuostatas, kurios įvardintos Pasaulio banko ataskaitos Lietuvai  rekomendacijose.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys

Nereikia.

12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai)

Biudžeto lėšų įstatymo įgyvendinimui nereikės. Įstatymo įgyvendinimas sumažintų įmonių bankrotų skaičių ir tokiu būdu padidintų nacionalinio biudžeto ir valstybinio socialinio draudimo bei sveikatos draudimo fondų biudžetų pajamas, kurios būtų gaunamos iš bankroto išvengusių įmonių mokesčių ir iš šių įmonių darbuotojų pajamų mokesčių, taip pat iš socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokų į atitinkamų fondų biudžetus.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo prašyta.

Darbo grupė įvertino gautas smulkiojo ir vidutinio verslo asociacijų, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Lietuvos bankų klientų asociacijos, Lietuvos bankų asociacijos, suinteresuotų valstybės institucijų atstovų pastabas ir pasiūlymus.

14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai

Seimo valdybos 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. SV-S-864 sudaryta darbo grupė verslo ir bankų santykių ir verslo kreditavimo gerinimo klausimams nagrinėti.

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc

Reikšminiai žodžiai: “Lietuvos bankų įstatymo papildymas, kliento kreditavimo sutartis”.

Teikia:

Seimo narys Kęstutis Glaveckas

PROJEKTO   LYGINAMASIS VARIANTAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS

BANKŲ ĮSTATYMO 56 STRAIPSNIO PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

2010 m.                           d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 56 straipsnio papildymas

Papildyti Lietuvos Respublikos  bankų įstatymo 56 straipsnį 4 dalimi:

“4. Klientų prašymus (skundus) dėl su banku sudarytų kreditavimo sutarčių vykdymo ar banko veiksmų, kuriais bankas galėjo pažeisti sutarties su klientu ar teisės aktų reikalavimus, nagrinėja bankas. Bankas privalo išnagrinėti rašytinius kliento prašymus (skundus) ir raštu jam motyvuotai atsakyti per ne ilgesnį laiką, nei vienos periodinės kredito ir/ar palūkanų grąžinimo įmokos, nustatytos kliento kreditavimo sutartyje, terminas, skaičiuojant nuo kliento paklausimo gavimo dienos. Esant sudėtingam atvejui, bankas privalo raštu informuoti klientą apie ilgesnį atsakymo terminą, tačiau šis terminas negali viršyti keturiasdešimt penkių kalendorinių dienų nuo prašymo (skundo) gavimo dienos. Jei kliento prašymas (skundas) nesusijęs su kliento kreditavimo sutartimi, Bankas privalo motyvuotai atsakyti klientui ne vėliau kaip per trisdešimt kalendorinių dienų nuo prašymo (skundo) gavimo dienos.”

EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA Bankų įstatymo 56 straipsnio papildymo įstatymo projektui Pateikė: Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

2010-12-	Nr.
	Į 2010-12-08	Nr. XIP-2749

Lietuvos Respublikos Seimui

Dėl Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 56 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-2749

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 56 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-2749 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime.

L. e. generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas                                                  Karolis Dieninis

TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA Bankų įstatymo 56 straipsnio papildymo įstatymo projektui Pateikė: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Teisės departamentas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BANKŲ ĮSTATYMO 56 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2010-12-16 Nr. XIP- 2749

Vilnius

Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Pagal teikiamas projekto nuostatas nėra aišku, ar siekiama reglamentuoti prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarką tik dėl kredito, ar ir dėl kitų sutarčių su banku, todėl projektas tobulintinas. Jeigu siūlomos nuostatos turėtų būti taikomos nagrinėjant prašymus ir skundus ne tik dėl kredito, bet ir dėl kitų sutarčių su banku, siūlytina paskutinį sakinį papildyti žodžiais „jei įstatymas ar sutartis nenustato kitaip“. Kitu atveju projekto nuostatos neatitiktų kai kurių kitų įstatymų nuostatų (pavyzdžiui, pagal Civilinio kodekso 6.895 straipsnį bankas privalo išmokėti indėlį pagal pirmą indėlininko pareikalavimą) ir galėtų būti vertintinos kaip neproporcingai ribojančios sutarčių laisvę.

2. Projekto antrajame sakinyje vietoj žodžio „paklausimo“ įrašytini žodžiai „prašymo (skundo)“.

3. Pagal pateiktą projekto redakciją galima manyti, kad bankas būtų vienintelė institucija, kuri turėtų teisę nagrinėti klientų prašymus (skundus) dėl sutarčių su banku vykdymo ir neteisėtų banko veiksmų. Manytume, kad projektą reikia papildyti nuostatomis, nustatančiomis, ar siūloma kliento prašymų (skundų) nagrinėjimo tvarka yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, ir kokias teises turi klientas, jeigu jo netenkina banko atsakymas.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad siūlomos projekto nuostatos formuluojamos taip, lyg būtų siekiama nustatyti ginčų dėl sutarčių su banku vykdymo nagrinėjimo tvarką, kai klientas nepatenkintas neteisėtais banko veiksmais. Svarstytina, ar jos atitinka aiškinamajame rašte išdėstytus projekto tikslus. Pavyzdžiui, aiškinamajame rašte teigiama, kad „Delsimi ir nesprendžiami kreditavimo sutarčių įgyvendinimo klausimai dažnai sukuria tokią būklę, kai kredito gavėjui negalint netrūktinai vykdyti kredito sutarties sąlygų, kredito davėjas reaguoja į kredito gavėjo paklausimą tik tuomet, kai kredito gavėjas atsiduria skolininkų sąrašuose ir kredito sutartis yra nutraukiama. Visa tai pasibaigia verslo bankrotu“. Taigi pagal aiškinamąjį raštą siekiama nustatyti kliento, nepajėgiančio vykdyti kredito sutarties ar kai kurių jos sąlygų, teises prašyti pakeisti sutartį ar atidėti jos vykdymą ir banko pareigą operatyviai reaguoti į tokį prašymą (nustatyti sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos vykdymo tvarką), tačiau tai neatsispindi projekte.

4. Projektas koreguotinas juridinės technikos požiūriu:

4.1. Projekte ir projekto lyginamajame variante nuorodos „Projektas“ ir „Projekto lyginamasis variantas“ dėstytinos mažosiomis paryškintomis raidėmis.

4.2. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, projektas pildytinas  keičiamo įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinių sąrašu.

4.3. Projekto 1 straipsnio pakeitimo esmė dėstytina taip: „Papildyti 56 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:“.

Teisės departamento direktorius                                                                      Andrius Kabišaitis