Bankų naujienos

www.lrytas.lt Skurdžias palūkanas už indėlius siūlančiuose bankuose pinigų ir toliau daugėja, tačiau lietuviai vengia įsipareigoti ilgam laikui - terminuotųjų indėlių sutartis su bankais sudarinėja vis rečiau.

Ekonomistai teigia, kad taip atsitiko todėl, kad žmonėms jau neapsimoka taupyti ir patogiau pinigus laikyti paprastose sąskaitose, iš kurių lėšas galima išsigryninti bet kurią dieną.

Šių metų birželio pabaigoje Lietuvos gyventojai bankuose turėjo 14,4 mlrd. litų terminuotųjų indėlių. Prieš metus jų buvo 15,5, o 2011 m. viduryje – 16,4 mlrd. litų. Tuo tarpu pinigų suma, laikoma paprastose bankų sąskaitose, per du pastaruosius metus padidėjo nuo 9,7 iki 12,2 mlrd. litų.

www.lzinios.lt Lie­tu­vos gy­vy­bės drau­di­mo rin­ka, pra­ėju­sių ir šių me­tų san­dū­ro­je pa­ty­ru­si trum­pa­lai­kį šo­ką, vėl stie­bia­si, ta­čiau drau­di­kai to ne­sie­ja su pra­ne­ši­mais apie gau­sė­jan­čias būs­to pa­sko­las.

„Į­ver­ti­nus pir­mo­jo pus­me­čio ša­lies eko­no­mi­nius ro­dik­lius ir drau­di­mo rin­kos re­zul­ta­tus, ti­kė­ti­na, kad me­tų pa­bai­go­je drau­di­mo rin­ka pa­sieks di­des­nę, nei prog­no­zuo­ta, au­gi­mo apim­tį“, – sa­ko Lie­tu­vos ban­ko Prie­žiū­ros tar­ny­bos Ri­zi­ką ri­bo­jan­čios prie­žiū­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Min­dau­gas Šal­čius.

www.respublika.lt Dar jaunoje Lietuvos valstybėje keičiantis laikams buvo pakeista ne viena pinigų karta. Kadaise žvėreliais padabintus pinigus pakeitė banknotai su nusipelniusiais Lietuvai veikėjais. Laikui bėgant Žemaitę pakeitė vieno lito moneta, o šiandien, panašu, skamba atsisveikinimo varpai ir kitiems jos kolegoms - Maironiui, J.Basanavičiui ar net V.Kudirkai. Vis labiau gerbiami tampa „elektroniniai pinigai“.

www.lb.lt Mažesnė, nei tikėtasi, pastarųjų mėnesių infliacija, taip pat ribotas vienetinių darbo sąnaudų augimas ir palankios pasaulinių žaliavų kainų tendencijos skatina reikšmingai mažinti infliacijos prognozę. Bendra šalies ūkio plėtra iš esmės atitinka ankstesnius vertinimus, todėl realiojo BVP augimo perspektyva tebėra nepakeista. Numatoma, kad šiemet šalies ūkis augs 2,8 %, o kitąmet – 3,5 %.

Lietuvos bankas sumažino šių metų infliacijos prognozę 0,6 procentinio punkto – iki 1,4 %, kitų metų rodiklį – beveik visu procentiniu punktu, nuo 2,4 % iki 1,5 %.

„Pamatinių prielaidų, dėl kurių artimiausiu metu staigiai pradėtų pūstis pasaulinės maisto ir energijos žaliavų kainos, nėra. Todėl, jei kojos nepakiš geopolitiniai veiksniai, infliacija šiemet ir kitąmet Lietuvoje turėtų būti nedidelė“, – sako Aurelijus Dabušinskas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius.

www.diena.lt “Ant klientų jiems nusispjauti. Uždarė banko skyrių Aleksote, kitą – Šilainiuose. Norėjau pasikeisti banko kortelę, teko kulniuoti į kitus skyrius. Patekti į V.Krėvės pr. arba Maironio g. esančius skyrius – misija neįmanoma”, – portalui kaunodiena.lt skundėsi kaunietis ir piktai pareiškė savo einamąją sąskaitą pervesiantis į kitą banką.

“Swedbank” atstovas spaudai Saulius Abraškevičius patvirtino jau anksčiau mieste sklandžiusius gandus: bankas ėmėsi taupymo programos. “Skyriai buvo uždaryti vykdant klientų aptarnavimo padalinių tinklo optimizavimą. Norisi, kad banko skyrius dirbtų optimaliai. Žinoma, mes suprantame, kad daliai klientų labai patogu, kai banko skyrius arti namų, tačiau jeigu klientų srautas yra per mažas, akivaizdu, kad jis dirba nuostolingai”, – teigė S.Abraškevičius.

S.Abraškevičius įrodinėjo, kad vis vien šiuo metu Kaune veikia daug “Swedbank” klientų aptarnavimo skyrių – septyni. Ir, palyginti su kitais miestais, daugiau padalinių esą yra tik Vilniuje – 15. Išsigryninti pinigus Kaune galima 53, o įnešti – 22 “Swedbank” bankomatuose. Trijuose iš Kaune veikiančių “Swedbank” padalinių įrengtos savitarnos erdvės, jose galima pačiam atlikti daugumą finansinių operacijų.

www.lrytas.lt Dar gerokai prieš banko uždarymą – 2011 metų sausį – Lietuvos bankas uždraudė „Snorui” skolinti savo antrinėms įmonėms. Be to, buvo pritaikyta ir kitų apribojimų. Pavyzdžiui, per trumpą laiką „Snoras” turėjo susigrąžinti paskolas iš savo antrinių įmonių. Tai reiškė, kad bankas turėjo nutraukti kreditavimo sutartis su stambiaisiais klientais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. „Lietuvos banko spaudimas peržengė sveiko proto ribas. Per tris mėnesius susigrąžinti visų paskolų yra paprasčiausiai neįmanoma”, – sakė tuo metu banke aukštas pareigas ėjęs specialistas. Norėdami išsaugoti verslą ir klientus, tuomečiai „Snoro” savininkai pasielgė kūrybiškai – padarė taip, kad antrinės įmonės netaptų antrinėmis.