SVV siūlo pagalbą Snorui mainais į jo pritaikymą smulkiesiems

Lap 24, 2011 by LSVVT

www.ukmin.lt/lt/svv/taryba/    Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba 2011 m. lapkričio 23 d. posėdyje priėmė pareiškimą dėl nacionalizuoto „Snoro“ banko. Jame be kita ko sakoma:

„Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba (LSVVT) atstovauja verslą, todėl nesiima vertinti finansinių rinkų situacijos, susidariusios valstybės institucijoms nacionalizavus banką „Snoras“ - tai teisėsaugos organizacijų veiklos sritis. Tačiau LSVVT siūlo, vertinant susidariusią situaciją, visą dėmesį nukreipti į galimas pasekmes ekonomikai ir būtinus artimiausius sprendimus.

Visų pirma, LSVVT nori atkreipti dėmesį, kad valstybė, pasirūpinusi banko indėlininkais, vėl – jau kaip įprasta – „su nosimi“ paliko smulkiuosius verslininkus (SVV). Dalis SVV šiame banke laikė savo įmonių lėšas, kadangi gerai išplėtotas Snoro skyrių tinklas buvo itin patogus smulkiajam verslui. Skirtingai nei stambios įmonės smulkieji dažniausiai turi tik vieną sąskaitą, todėl jos užšaldymas sukelia ypatingai sunkias pasekmes. Tai tikrai atsilieps smulkių įmonių gyvybingumui, jų galimybėms atsiskaityti su tiekėjais ir valstybe, o taip pat išlaikyti darbo vietas.

Todėl LSVVT prašo kuo skubiau spręsti klausimą dėl – šalies ekonomikos stuburo - smulkių ir vidutinių įmonių lėšų nacionalizuotame banke.

Be to, LSVVT, konstatuodama, kad minimas „gerasis bankas“ kurį laiką bus valdomas valstybės, siūlo jį maksimaliai panaudoti smulkaus ir vidutinio verslo vystymui, verslumo skatinimui. Juk “Snoras” turi gerai išplėtotą skyrių tinklą, o taip pat infrastruktūrą, patogią smulkiesiems. Be to, valstybė turi retą progą pasiūlyti teisingas - paremtas ne pelno siekiu, o realiomis sąnaudomis – kasdienių banko paslaugų (vietinių ir tarptautinių pavedimų, kt. operacijų) kainas, kurios itin aktualios būtent mažiesiems verslininkams.

Taip pat LSVVT mano, kad „Snoro“ problemų fone būtina atkreipti valdžios dėmesį į bankų ir SVV santykių lygiateisiškumo užtikrinimą. Kalba eina apie Lietuvos banko įstatymo keitimą, pigaus garantuoto hipoteka kredito įvedimą rinkoje, oligopolijos bankų sektoriuje naikinimą .

Jei valdžia operatyviai įgyvendins nacionalizuoto „Snoro“ pritaikymą SVV reikmėms, o taip pat bent jau pradės spręsti bankų ir SVV santykių lygiateisiškumo, hipotekinių kreditų bei bankų oligopolijos mažinimo klausimus, LSVVT imasi agituoti smulkųjį ir vidutinį verslą sugrįžti į šį banką, naudotis jo paslaugomis, užtikrinti banko funkcionavimą ir prisidėti prie greitesnio indėlininkams ir smulkiems akcininkams padarytos žalos kompensavimo, tokiu būdu padedant Vyriausybei spręsti ir makroekonomines problemas.

Kontaktams:

Aldas Kikutis

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkas

El. paštas : aldas.kikutis /@/ vadovauk.lt, tel. nr.: 8 698 30831, 8 699 74761

Saulius Žilinskas

Verslo finansavimo salygų gerinimo grupė

El. paštas: saulius  /@/ cr.lt, tel. nr.: 8 5 2661380

http://www.ukmin.lt/lt/svv/taryba/vfs_gerinimas/salygu-gerinimas.php

www.bankunaujienos.lt

Apie Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybą

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybą sudaro 45 Lietuvos verslo asociacijų atstovai. Taryba sukurta 2009 metais, jos veiklą apsprendžia Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas. Tarybos pirmininkas renkamas vienerių metų kadencijai. Tarybos misija: skatinti Lietuvos gyventojų verslumą; siekti, kad neblogėtų jau esamos sąlygos verslui.

http://www.ukmin.lt/lt/svv/taryba

***********************************

Priimta 2011 m. lapkričio 23 d. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos posėdyje

Valdžia ir vėl pamiršo smulkųjį verslą

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba (toliau – Taryba) atstovauja verslą, todėl nesiima vertinti finansinių rinkų situacijos, susidariusios valstybės institucijoms nacionalizavus „Snoro“ banką. Tačiau Taryba siūlo, vertinant susidariusią situaciją, visą dėmesį nukreipti į galimas pasekmes ekonomikai ir būtinus artimiausius sprendimus.

Visu pirma, norime atkreipti dėmesį, kad valstybė, pasirūpinusi banko indėlininkais, vėl, kaip įprasta, nuošalyje paliko smulkiuosius verslininkus. Dalis smulkiųjų ir vidutinių verslininkų šiame banke laikė savo įmonių lėšas, kadangi gerai išplėtotas „Snoro“ banko skyrių tinklas buvo itin patogus smulkiajam verslui. Skirtingai nei stambios įmonės smulkieji dažniausiai turi tik vieną sąskaitą, todėl jos užšaldymas sukelia ypatingai sunkias pasekmes. Tai tikrai atsilieps smulkių ir vidutinių įmonių gyvybingumui, jų galimybėms atsiskaityti su tiekėjais ir valstybe, o taip pat išlaikyti darbo vietas. Todėl Taryba prašo ir siūlo:

1. Kuo greičiau spręsti smulkiojo ir vidutinio verslo lėšų, įstrigusių banke klausimą.

2. Konstatuoja, kad tam tikrą neapibrėžtą laiką turėsime valstybės valdomą banką, kurio pagrindinis tikslas valstybės valdymo laikotarpiu turėtų būti ne pelno siekimas, o nauda vartotojams. Manome, kad tik tokiu konkrečiu teiginiu galime tikėtis, jog pasitikėjimas šia finansų institucija bus atstatytas.

3. Siūlo minėtą valstybės banką maksimaliai panaudoti smulkiojo ir vidutinio verslo vystymui bei Lietuvos gyventojų verslumo skatinimui. Būtina panaudoti gerai išplėtotą „Snoro“ banko infrastruktūrą ir tankų skyrių tinklą, kuris yra bene geriausiai pritaikytas smulkiojo ir vidutinio verslo reikmėms. Siūlome keisti bankų sektoriuje susiklosčiusias nepamatuotas kasdieninių banko patarnavimų kainas, t.y. grindžianti jas ne pelno siekimu, o realiomis sąnaudomis. Prašome pertvarkyti:

   1. kasdienių verslo operacijų kainas: įmokų, vietinių pavedimų, internetinės bankininkystės įmokų ir t.t. (pvz. tarpbankinio pavedimo mūsų šalyje kaštai susideda iš: Lietuvos banko įkainio - 0,27 Lt ir mums nežinomų „Snoro“ banko kaštų);

   2. papildomų mokesčių už banko paslaugas politiką, pvz. sutarčių sudarymo mokesčius.

4. Atkreipia Vyriausybės ir Seimo dėmesį, kad „Snoro“ banko problemos taip pat akivaizdžiai reikalauja atnaujinti ir pagreitinti sprendimus dėl:

4.1 smulkiojo verslo gynimo santykiuose su finansų rinkos dalyviais. Čia būtina pakeisti Lietuvos Banko įstatymą (ypač atsižvelgiant, jog tokios darbo grupės sukūrimui pritarė Seimas, Lietuvos bankas ir Finansų ministerija) kartu nagrinėjant klausimą dėl priežiūros institucijos teisės ne tik ne teismo tvarka nagrinėti klausimus, bet ir duoti privalomus nurodymus finansų rinkos dalyviams;

4.2 pigaus hipotekinio (garantuoto) kredito įvedimo rinkoje, ypač siekiant užtikrinti ir paskatinti verslo pradžios (start-up) finansavimą, galimai kartu ši klausimą derinant su mokestinio kredito sistema;

4.3 vykdyti Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2011 m. gegužės 25 d. Nr. 109-P-22 prašymą Vyriausybei dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nuosavybės 8680/11 (ES-11-24): kad būtų sprendžiami Lietuvoje oligopolinę padėtį užimančių bankų veiklos reguliavimo klausimai (pavyzdžiui, vienas iš tokių klausimų – ar Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas yra pritaikytas tokiam dominuojančių oligopolinių bankų veikimo ir netradicinių kartelinių susitarimų vertinimui bei piktnaudžiavimų nustatymui ir kokios konkrečios iniciatyvos reikalingos, kad būtų užtikrintas veiksmingas Konkurencijos tarybos funkcionavimas sprendžiant šiuos klausimus);

Operatyviai atlikus 3 punkte siūlomus pakeitimus, o 4 punkte numatytus darbus bent pradėjus, Taryba imasi agituoti smulkųjį ir vidutinį verslą sugrįžti į šį banką, naudotis jo paslaugomis, užtikrinti banko funkcionavimą ir prisidėti prie greitesnio indėlininkams ir smulkiems akcininkams padarytos žalos kompensavimo, tokiu būdu padedant Vyriausybei spręsti ir makroekonomines problemas.