Bankininkystė be palūkanų

Spa 8, 2011 by LSVVT

www.eversus.lt 2006 m.: Šiuo metu pasaulyje priskaičiuojama daugiau nei 270 islamiškų finansinių institucijų, kurių turtas vertinamas daugiau nei 250–300 mlrd. USD, o vidutinis jų metinis augimo tempas – apie 15%. Prognozuojama, kad jeigu augimas bus stabilus, iki 2010 metų šie skaičiai padvigubės. Dalis įprastų vakarietiškų bankų jau pradėjo siūlyti arba greitu metu rinkai pateiks musulmoniškų bankininkystės produktų. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje musulmoniškų produktų turi HSBC, „Citigroup“ ir „Lloyds TSB Bank plc“ mažmeniniai bankai. Londoną jau galima vadinti neoficialia musulmonų finansų sostine Europoje.

Pagrindinėmis plėtros kliūtimis jis nurodo tai, kad didelė dalis islamiškų finansinių institucijų yra mažos, o produktai, jų sertifikavimas ir administravimas palyginti sudėtingi. Tai lemia didesnius nei tradicinių bankų paslaugų įkainius, be to, kyla etinės rizikos (angl. moral hazard) problema. Tai rizikingesnės veiklos skatinimas rizikos perskirstymo procese arba esant kokiam nors kontraktui. Islamo bankuose ši problema įgauna kelis aspektus – bankai, ypač anksčiau, išduodami paskolas, mažai analizavo klientų padėtį, nes klientus musulmonus savaime laikė sąžiningais. Darbuotojai taip pat mažai kontroliuoti, nes buvo laikomi sąžiningais – tokia praktika netiesiogiai skatino nesąžiningą (labai rizikingą) elgesį.

„Nemanau, kad vakarietiškiesiems bankams aktualu transformuotis į islamišką modelį – gal kiek populiaresni ateityje taps vadinamieji „etiško investavimo“ (angl. ethical investing) produktai, iš esmės sudarantys dalį islamo bankininkystės, tačiau neįmanoma įsivaizduoti, kad būtų judama prie „bankininkystės be palūkanų“ modelio – dėl skirtingos individų ir bendrovių rizikos tolerancijos, preferencijų ir kitų komercinių priežasčių, – teigia Čiapas. – Kiek labiau tikėtina islamiškų bankų artėjimo prie vakarietiškų versija. Formuojantis didesnėms institucijoms ir tobulėjant jų valdymui bei jiems perimant kai kurias pažangias finansinių produktų rūšis, galbūt atsiras daugiau į vakarietiškus panašių, į islamišką drabužį „įrengtų“ produktų, kuriais bus stengiamasi konkuruoti su musulmonų naudojamais vakarietiškų bankų produktais. Tačiau esminiai skirtumai tarp dviejų bankininkystės modelių turėtų išlikti ir ateityje – tol, kol bus draudžiama gauti ir mokėti palūkanas. Pavyzdžiui, Egipto muftijus yra pasisakęs už palūkanų nemokėjimo principo modernizavimą, tačiau ne panaikinimą“.