S. Kropo komentaro komentarai….
Pasirodė įdomūs Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidento S. Kropo rugsėjo mėn. Bankų veiklos statistinių rodiklių komentarai (http://www.lba.lt/go.php/lit/LBA_prezidento_S._Kropo__rugsejo_menesio/508) , kuriuose bankinėje veikloje siekiama ,, … priminti vieną kelių milijardų litų vertės problemą“. Gerbiamas LBA prezidentas kalba apie solidžią neveiksnių paskolų sumą, ,,… daugiau nei 15 proc., arba, apie 9 mlrd. Litų…“, kurios ,,… gali būti rimtas stabdis ekonomikos atsigavimui ir struktūriniams pasikeitimams.“
Kodėl?
,,Neveiksnios paskolos reiškia, kad nemokių bankų klientų įšaldyti resursai negali būti perskirstyti labiau produktyviems jų naudotojams. Tuo tarpu patys skolininkai neturi paskatų ir galimybių plėtoti ekonominę veiklą, nes bet kokios gaunamos pajamos turėtų atitekti kreditoriams. Tokia padėtis menkina galimybes išteklius panaudoti reikalingoms ir veiksnioms investicijoms ir normalaus verslo plėtros operacijų finansavimą.
Turint didelį blogų paskolų portfelį (nemažos dalies neveiksnių paskolų istorijos pradžia siekia 2009 metus) bankams bus sunkiau teikti naujas paskolas, nes didesnės palūkanų normos lems mažesnę kredito paklausą. Be to, aukštas blogų paskolų lygis mažins bankų gebėjimą finansuoti naujas paskolas, nes neveiksnių paskolų aptarnavimas riboja galimybes naujam skolinimui.“
Kad suprasti gerbiamo Prezidento susirūpinimo ir rūpesčio esmę, pirmiausiai jį pabandykime išversti į žmonių kalbą.
Neveiksnių paskolų suma ir jos dalis paskolų portfelyje (15 %) tikrai didelė ir grėsminga. Belieka tik apgailestauti, kad apie tai prabilta tik dabar. Neveksnios paskolos neatsirado ne savaime. Jas savo laiku gausiai teikė ir ,,priteikė“ šalyje veikiantys bankai, dažnai, kaip dabar dar kartą aiškėja, neatsakingai vertindami skolintojų (paskolų gavėjų) finansines perspektyvas ir skolų negražinimų rizikas. Bet apie tai gerbiams p. Prezidentas paparsčiausiai … nutyli.
Bet p. S. K. visiškai teisus teikdamas, kad ,, … patys skolininkai neturi … galimybių plėtoti ekonominę veiklą, nes bet kokios gaunamos pajamos turėtų atitekti kreditoriams…“, t. y. bankams, kurie savo neatsakingu skolinimu ir sužlugdė jų paskolų gavėjų ekonominę veiklą. Bet ir apie tai gerb. Prezidentas taip pat nutyli.
Tai kokiu tikslu skelbiami p. S. K. komentarai su minėtais nutylėjimais?
,, Neveiksnios paskolos reiškia, kad nemokių bankų klientų įšaldyti resursai negali būti perskirstyti labiau produktyviems jų naudotojams.“ O ar bankams jau ir kreditų išteklių trūksta tam, kad skolinant ,,produktyviems“ paskolų gavėjams, būtina gražinti anksčiau neatsakingai suteiktas paskolas iš ,,neproduktyvių“skolintojų? Ar p. S. K. teiginys dar jo komentarų pradžioje apie tai, kad ,, …šalies bankinė sistema yra pakankamai gerai kapitalizuota ir stabili, o kreditavimo situacija, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, yra visiškai nebloga.“ neatitinka tikrovės?
,,Turint didelį blogų paskolų portfelį … bankams bus sunkiau teikti naujas paskolas, nes didesnės palūkanų normos lems mažesnę kredito paklausą. Be to, aukštas blogų paskolų lygis mažins bankų gebėjimą finansuoti naujas paskolas, nes neveiksnių paskolų aptarnavimas riboja galimybes naujam skolinimui.“
Tai štai komentaro ir nutylėjimų tikslas: paaiškinti, kad efektyvesniam ir gausiasniam skolinimui ,,trukdo“ bankų anksčiau, dar per prieškrizinį skolinimo bumą, suteiktos ne efektyvios ir dabar jau blogos (ir sparčiai blogėjančios?) paskolos. Nutylint, kad ,,kelių milijardų litų problemą“ tokiu būdu ir ,,sukūrė“ patys bankai.
Ar ne tame p. S. Kropo ,,komentaro“ įdomumas, originalumas ir net jo … įžūlumas? Kaip žinomoje pasakėčioje, kur ėriukas kaltas vien dėl to, kad vilkas (vilkai?) patys prisidirbo?
Vladas Trukšinas,
Statistikas,
nepriklausomas analitikas.
2012 11 02
Susiję straipsniai
Žymos
Pasidalinti
