V.Trukšinas: 2011 m. I ketvirčio bankų ir kredito unijų veikimo apžvalga
Per septynerius narystės ES-je metus šalies ekonomika (metų BVP) išaugo (.doc) vos 22 %, o ekonomiką aptarnaujantis vidutinis metų pinigų kiekis (P3) padidintas beveik net 2,8 karto!!!
Tai sąlygojo ,,galimybę“ vartojimo infliaciją sukaupti iki 33,7 %, o bendroji pinigų infliacija bei jų nuvertėjimas turi būti matuojamas beveik net 2,3 karto (P3: BVP= 2,786 : 1,219=2,286) arba beveik 129 %. Tai toks įvyko pinigų perkamosios galios praradimas, mūsų visų turto nuvertėjimas ir net jų vidinė devalvacija.
Ką tai reiškia mūsų kasdieniniame gyvenime?
Gi tai, kad per buvimo ES-je septynmetį vidutiniam darbo užmokesčiui padidėjus beveik 2 kartus (juk džiugu tai žinoti?), paminėta pinigų infliacija bei jų nuvertėjimas tą didėjimą ,,suvalgė“ (tikriau ,,suėdė“) net iki -14,0 % (1,966:2,286=0,86, 86,0 %).
Vidutinei senatvės pensijai per tą laiką padidėjus beveik net 2,2 karto (2,19), pinigų infliacija bei jų nuvertėjimas iš to didėjimo ,,gražumo“ paliko visišką šnipštą: +4,2% (2,19:2,286=0,958).
Reali privačių pensijų fondų apskaitos vieneto vertė dėl pinigų infliacijos bei jų nuvertėjimo per jų (PPF) egzistavimo laiką ne tik nepadidėjo, bet sumažėjo daugiau nei 39 procentais. O tai reiškia, kad privatūs pensijų fondai ten investuotų SoDros lėšų vertės ne tik neišsaugojo, bet vos ne 40 proc. jos prarado.
Vertinant praėjusių metų šalies ekonomikos raidą ir juo labiau – infliacijos šėlsmą, labai svarbu matyti ir suprasti pinigų kiekio ir jų pasiūlos kaitą bei tos kaitos tendencijas jau šių metų pirmąjį ketvirtį.
Juo labiau vertinant ir tai, kad ir Statistikos departamentas tikrai pradžiugino pranešimu apie BVP kaitą per š. m. I-ąjį ketvirtį. Džiugu, kad, palyginti su tom, ką pasiekėme prieš metus, dabar ,,turime“ +6,9 procento. Bet, palyginti su ką tik buvusiais pasiekimais praėjusių metų II-jame pusmetyje, vėl krentame žemyn. Ir džiaugtis duomenimis, gautais ,,pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką“ kažin ar daug pagrindo? Juk taip vadinamo informacijos ,,sezoninio išlyginimo“ ekonominė prasmė nusakoma gan keistu žodžių rinkiniu: kaip būtų, jei būtų taip, kaip nebuvo ir būti negalėjo….
Susiję straipsniai
Žymos
Pasidalinti
