V.Trukšinas. Gruodžio mėn. ir 2009 m. bankų veikimo apžvalga. (I dalis)

Reziumė ir svarbesni pastebėjimai

Pinigų kiekį šalies ekonomikoje apibūdinantis indikatorius – nominalus pinigų junginys P3 (platieji pinigai), per paskutinius tris praėjusių metų mėnesius (ir ypač – gruodžio mėn.) didėjo labai reikšmingai, nors jo didėjimas per metus buvo pakankamai santūrus. Kartu vyko plačiųjų pinigų junginio (P3) kaitos reikšmingi struktūriniai pokyčiai: spartėjo sąskaitinių pinigų likučių didėjimas. O jų likučių didėjimą iš esmės lėmė likučių užsienio valiutomis reikšmingas didėjimas lydimas likučių nacionaline valiuta mažėjimu.

Grynųjų nacionalinių pinigų likučių mažėjimas vyko juos perkeliant į sąskaitinius pinigus ir (kartu) keičiant į užsienio valiutas.

Šalies ekonomiką aptarnaujančiame pinigų kiekyje nuolat didėjo užsienio valiutų dominavimas. Vyko euro įvedimas de facto.

Pinigų kiekio (platieji pinigai P3) šalies ekonomikoje didėjimą sąlygojo namų ūkių ir įmonių indėlių likučių, sudarančių virš 87 % visų rezidentų indėlių, didėjimas. O tai, savo ruožtu, sąlygojo:

• šalies ekonomikos tam tikras atsigavimas ir įmonių bei namų ūkių uždarbiai bei pajamos. Ekonomikos atsigavimą (ar bent stabilizaciją) rodo ne tik II – jo pusmečio BVP (nors ir kuklus, + 0,2 %) didėjimas, palyginti su jo dydžiu I – ąjį pusmetį, bet ir didėjanti ekonomikos kraujo - pinigų - cirkuliacija: per II – jį pusmetį gan reikšmingai (+ 17,8 %) padidėjusios mokėjimų negrynaisiais pinigais apimtys;

• ne mažėjantis pinigų importas, ir ypač – valdžios skolinimąsis užsienyje;

• masinis taupymas bei visokeriopas išlaidų mažinimas net ir ne didėjant pajamoms bei uždarbiams. Vyksta reikšmingas vartojimo mažinimas, palyginti su palaidu (finansine prasme) ar net besaikiu vartojimu 2007 – 2008 metais. O tai niekaip neskatina ir neskatins ekonomikos atsigavimą bei augimą.

Vidaus kredito likučių mažėjimą, kaip minėta jau rugsėjo mėn. bankų veikimo apžvalgoje, jau būtina vertinti ir kaip reikšmingą skolininkų – įmonių ir namų ūkių atsigavimo faktorių - jų skolų bankams grąžinimo procesą. Ypač reikšmingas apsivalymas nuo skolų ir priklausomumo bankams vyko gruodžio mėn., gal būt ir siekiant Naujuosius metus pasitikti su mažesne skolų našta.

Bet paskolų grąžinimas vyksta sunkiai ir skausmingai, ekonomikos nuosmukio sąlygomis, lydymas didėjančiu bankrotų ir turto areštų bei varžytinių skaičiui. Apie tai plačiau rašyta spalio – lapkričio mėn. bankų veikimo apžvalgoje. Čia paminėtinas dar vienas bankų veiklos aspektas, kuris reikšmingai išryškintas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos informacijoje, teikiamoje LR Seimo Ekonomikos komitetui: tai bankų veikla, siekiant bet kokiomis priemonėmis susigrąžinti dosniai (ir ne visada atsakingai) teiktas paskolas (Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, 2010 01 11 Nr. 1-1880): dėl bankų veiksmų praėjusiais metais raštu bei kitomis techninėmis priemonėmis Tarnyba gavo 654 bankų paslaugų vartotojų skundus bei paklausimus – 4,7 karto daugiau, nei 2007 metais (po 40 kiekvienam iš 16 – bankų). Tenka tik apgailestauti, kad sukaupus minėtą gautų skundų statistiką, nepasirūpinta paviešinti jų tyrimų ir sprendimų rezultatus, nurodant ir bankus – tokios veiklos ,,didvyrius“.

Praėjusiais metais įmonėms ir namų ūkiams sumažinus savo skolas bankams (viso vidaus kredito mažėjimas 5,3 mlrd. Lt), didėjant įmonių ir namų ūkių indėlių bei viso plačiųjų pinigų junginiui P3 likučiams, bankų kredito ištekliai nei adekvačiai nei panašiai nepadidėjo. Priešingai, jie sumažėjo. Ir tai įvyko iš esmės dėl reikšmingo išorės lėšų šalies bankuose (o jie sudaro beveik 42 % kredito išteklių) sumų sumažėjimo. Ir paminėti ,,mažėjimai“ kaip tik buvo reikšmingi spalio – gruodžio mėn.

Bankų kredito išteklių panaudojimo laipsnis (vidaus kredito ir kredito išteklių likučių santykis) pablogėjo nuo 85,0 % metų pradžioje iki 79,5 % dabar. O tai gali reikšti, kad bankai tikrai turi skolinimui laisvų pinigų, bet juos tiems tikslams ne naudoja, kartu prarasdami palūkanų pajamas bei skolinimo pelnus. Blogėjantis bankų kredito išteklių panaudojimas (įdarbinimas) ne abejotinai prisidėjo prie bankų sistemos nuostolių (beveik 3 mlrd. Lt) susidarymo.XXX

Pinigų kiekį šalies ekonomikoje apibūdinantis indikatorius – nominalus pinigų junginys P3 (platieji pinigai), per paskutinius tris praėjusių metų mėnesius padidėjo net 3,3 mlrd. Lt, 7,9 %, palyginti su jų kiekiu rugsėjo mėn. ir stabiliai didėjo kas mėnesį. O gruodžio mėn. jų suma padidėjo net 1,4 mlrd. Lt per mėnesį (lentelė Nr. 1):

Lentelė Nr. 1.

	Viso P3	Iš jų
		grynieji pinigai apyvartoje	einamųjų sąskaitų, vienadieniai indėliai	iki 2 m. trukmės indėliai	įspėjamieji iki 3 mėn. indėliai	skolos vert. p. iki 2 m.
2009 m. pabaigoje mln. Lt struktūra, %	44182 100	6971 15,8	15079 34,1	21416 48,5	168 0,4	443 1,0
Pokytis:
per 2009 m. mln. Lt %	119 0,3	-1549 -18,2	277 1,9	1666 8,4	-72 -30,0	-156 -26,1
spalio mėn. mln. Lt %	995 2,4	17 0,3	110 0,8	921 4,6	-43 -17,8	-10 -2,5
lapkričio mėn. mln. Lt %	882 2,1	-46 -0,7	823 6,2	173 0,8	-17 -8,6	-54 -16,2
gruodžio mėn. mln. Lt %	1441 3,1	121 1,8	983 6,9	266 1,3	-14 -7,7	109 32,6

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelė 2.4.1.; 2.4.2.

Nors per visus praėjusius metus plačiųjų pinigų kiekis šalies ekonomikoje padidėjo labai santūriai: vos 119 mln. Lt, arba tik + 0,3 %. Vyko plačiųjų pinigų junginio (P3) kaitos reikšmingi struktūriniai pokyčiai, ką ir matome jo pagrindinių sudedamųjų (sudarančių 98 % jų sumos) kaitoje šiais metais grafike Nr. 1:

Grafikas Nr. 1.

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelių 2.4.1. ir 2.4.2. pagrindu. GP n. v. - grynieji pinigai apyvartoje nacionaline valiuta; Ein. sąsk. – einamųjų sąskaitų ir vienadienių indėlių likučiai; Term. ind. – iki 2 m. trukmės indėlių likučiai.

Grynųjų nacionalinių pinigų apyvartoje (išleisti už komercinių bankų ribų) likutis (o jis plačiuose piniguose jau sudaro tik 15,8 %, palyginti su 19,3 % metų pradžioje) per praėjusius metus sumažėjo daugiau nei 1,5 mlrd. Lt, arba 18,2 %; nors gruodžio mėn. jų likutis ir padidėjo 121 mln. lt, arba 1,8 %.

Tai galėjo vykti bent dėl dviejų priežasčių: grynuosius nacionalinius pervedant į negrynuosius, sąskaitinius pinigus arba keičiant į grynuosius užsienio valiutomis. Pirmuoju atveju turėjo didėti einamųjų sąskaitų ar terminuotųjų indėlių likučiai.

Taip, einamųjų sąskaitų (sąskaitiniai apyvartiniai pinigai) likučiai per paskutinis tris mėn. didėjo gan reikšmingai: po daugiau nei 6 % lapkričio – gruodžio mėn.. Bet per praėjusius metus jų likutis padidėjo taip pat gan santūriai: 277 mln. Lt, arba 1,9 %. Be to, jų likučio didėjimą iš esmės lėmė likučių užsienio valiutomis reikšmingas (+ 41,9 %!!!) didėjimas lydimas likučių nacionaline valiuta mažėjimu 6,6 % (lapkričio – gruodžio mėn. likučiai nacionaline valiuta didėjo sparčiau, nei užsienio valiutomis), ką ir matome grafike Nr. 2:

Grafikas Nr. 2

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.4.2. pagrindu.%

O tai reiškia, kad net grynieji nacionaliniai pinigai buvo keičiami į sąskaitinius apyvartinius pinigus, bet jau užsienio, patikimesnėmis, valiutomis.

Bet grynųjų nacionalinių pinigų apyvartoje likučių mažėjimas 18,2 %, keičiant juos į sąskaitinius apyvartinius pinigus, aplamai turėjo būti lydimas techninių grynųjų pinigų pakaitalų – mokėjimų kortelių – naudojimo reikšminga plėtra. Deje, šioje srityje praėjusiais metais vyko priešingi pokyčiai: debeto ir kredito kortelių skaičius per metus sumažėjo 1,4 %, o mokėjimų debeto ir kredito kortelėmis sumos sumažėjo net 16,1 % (2009 m. 4 K palyginti su 2008 m. 4 K). O tai galėtų reikšti, kad grynieji nacionaliniai pinigai galėjo būti įnešami (paverčiami) į terminuotųjų indelių sąskaitas, apyvartinius pinigus perkeliant į taupymo priemones.

Bet ir terminuotųjų indėlių likučių (kaip ir sąskaitinių apyvartinių pinigų likučių) didėjimą taip pat lėmė tik indėlių užsienio valiutomis reikšmingas (+27,5 %!!!) didėjimas, lydimas likučių nacionaline valiuta mažėjimu 0,3 % (lapkričio – gruodžio mėn. likučiai nacionaline valiuta didėjo kažkiek sparčiau, nei užsienio valiutomis), ką ir matome grafike Nr. 3:

Grafikas Nr. 3

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.4.2. pagrindu.

Todėl, grįžtant prie grynųjų nacionalinių pinigų apyvartoje reikšmingo likučių mažėjimo praėjusiais metais priežasčių paieškos, belieka ir vėl kalbėti apie jų išstūmimo iš pinigų rinkos užsienio valiutomis reiškinio. Skaičiavimai rodo, kad, grynųjų nacionalinių pinigų apyvartoje kiekiui šiais metais sumažėjus 18,2 %, grynųjų pinigų užsienio valiutomis kiekis apyvartoje padidėjo ne mažiau 23 %, o jų kiekis apyvartoje jau viršijo 3,9 mlrd. Lt ir sudaro daugiau nei 55 % grynųjų nacionalinių pinigų apyvartoje sumos. Todėl LB – ko skelbiami duomenys tik apie grynųjų nacionalinių pinigų kiekio apyvartoje mažėjimą neatspindi tikrąją grynųjų pinigų kiekio, įskaitant ir grynuosius užsienio valiutomis, kaitos tendenciją bei apimtis.

Nacionalinių pinigų (LT) išstūmimo užsienio valiutomis iš einamųjų sąskaitų ir vienadienių indėlių (Ein. sąsk), ir iki 2 m. trukmės indėlių (Term. ind) procesą matome šiame grafike:

Grafikas Nr. 4.

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, lentelės 2.4.2. pagrindu.

Kalbant apie plačiųjų pinigų (P3) likučio reikšmingą padidėjimą spalio – gruodžio mėn. iš esmės tik dėl indėlių (einamųjų sąskaitų, vienadienių bei terminuotųjų) likučių padidėjimo, svarbu žinoti, kieno (kurie) indėliai tai lėmė? O tai matome lentelėje Nr.2:

Lentelė Nr. 2.

	Rezidentų indėliai	iš jų
		namų ūkių	įmonių	valdžios**	Sodros	finansinių tarpininkų
2009 m. lapkričio pabaigoje mln. Lt struktūra, %	39336* 100	25525 64,9	9406 23,9	2072 5,3	629 1,6	1703 4,3
Pokytis
per 2009 m. mln. Lt %	2998 8,3	832 3,4	758 8,8	889 75,2	-21 -3,2	538 46,2
spalio mėn. mln. Lt %	764 2,1	181 0,8	-39 -0,5	-224 -8,8	198 76,7	649 57,2
lapkričio mėn. mln. Lt %	1107 3,0	315 1,3	607 7,3	99 4,2	60 13,2	25 1,4
gruodžio mėn. mln. Lt %	1118 2,9	993 4,1	473 5,3	-357 -14,7	113 21,9	-106 -5,9

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelė 2.7.1.

)* be PFI indėlių

)** centrinės + kitos valdžios

Matome, kad spalio – gruodžio mėn. spartėjantį ir reikšmingą (apie po + 3,0 % lapkričio – gruodžio mėn.) rezidentų indėlių likučių didėjimą sąlygojo namų ūkių ir įmonių indėlių likučių, sudarančių virš 87 % visų rezidentų indėlių, didėjimas.

Per praėjusius metus rezidentų indėlių likučiai padidėjo beveik 3 mlrd. Lt, arba 8,3 % bene sparčiausiai didėjant valdžios indelių likučiui (beveik 1,8 karto), bet kuris sudaro tik 5,3 % visų rezidentų indelių likučio..

Kaip ir spalio – lapkričio mėn. bankų veikimo apžvalgoje, galima būtų įvardinti šias galimas (įmanomas) indėlių ir plačiųjų pinigų P3 reikšmingo padidėjimo per paskutinius tris mėn. priežastis:

• šalies ekonomikos atsigavimas ir padidėję įmonių bei namų ūkių uždarbiai bei pajamos;

• padidėjęs bankų vidaus kreditas atsigaunant ūkiui;

• pinigų importas;

• kiti pinigų kaupimo šaltiniai.

Deja, labai džiaugtis šalies ekonomikos atsigavimu ir didėjančiomis įmonių bei namų ūkių pajamomis, nors ir turint tik išankstinius ir gan optimistinius IV – jo ketvirčio ir 2009 m. BVP kaitos duomenis, didelio pagrindo dar nėra. Praėjusiais metais BVP sumažėjus 15,0 %, šalies ūkio subjektai (įmonės, namų ūkiai, visi biudžetai) gavo (pagamino, sukūrė) 18,7 mlrd. Lt pajamų mažiau, nei praėjusiais metais. Bet jau II – ajį praėjusių metų pusmetį nominalaus BVP sukurta 3 mlrd. Lt (6,8 %) daugiau, nei jo sukurta tų metų I – ąjį pusmetį (realus BVP padidėjo 0,2 %). Optimistiniams BVP augimo ir ekonomikos atsigavimo lūkesčiams nuteikia mokėjimų (Lietuvoje ir tarptautinių) negrynaisiais pinigais per šalyje veikiančius bankus didėjimas praėjusių metų II – ajį pusmetį, kurių kaita jau labai sietina su BVP kaita (grafikas Nr. 5):

Grafikas Nr. 5.

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Mokėjimo priemonių statistika, statistika, lentelės 7.1. pagrindu.

Visų mokėjimų negrynaisiais pinigais suma IV – jį ketvirtį buvo 398 mlrd. Lt, o tai net 17,8 % daugiau, nei buvo II – jį ketvirtį; per pirmąjį pusmetį tokių mokėjimų suma mažėjo net 21,4 %.

Kartu ir toliau didėjo bedarbystė. Todėl dėl paminėtų priežasčių įmonių ir namų ūkių indėliai reikšmingai didėti negalėjo, nors - prielaidos bent minimaliam didėjimui jau buvo.

Pinigų kiekio šalies ekonomikoje negalėjo padidinti ir bankų vidaus kreditas, kadangi jis taip pat reikšmingai mažėjo: per metus – 5,3 mlrd. Lt, arba – 7,2 %:

Lentelė Nr. 3

	Vidaus kreditas	iš jo paskolos
		įmonėms	namų ūkiams	valdžiai*	būstui	vartojimui	finansiniams tarpininkams
2009 m. pabaigoje mln. Lt %	68517 100	32558 47,5	28893 42,2	4345 6,4	20509 30,4	3544 5,2	2721 4,0
Pokytis:
per 2009 m. mln. Lt %	-5270 -7,2	-3248 -9,1	-1304 -4,3	483 12,5	-99 -0,4	-824 -18,4	-1199 -30,6
spalio mėn. mln. Lt %	65 0,1	-24 -0,1	-125 -0,4	-70 -1,4	-17 -0,1	-81 -2,2	284 9,4
lapkričio mėn. mln. Lt %	-795 -1,1	-319 -1,0	-72 -0,3	-200 -4,1	-14 -0,1	-30 -0,8	-205 -6,9
gruodžio mėn. mln. Lt %	-1268 -1,8	-339 -1,0	-138 -0,5	-400 -8,4	1,0 0,0	-88 -2,4	-390 -12,5

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.4.5. ir 2.5.5.

)* centrinė + vietos + Sodra.

Dėl vidaus kredito likučio mažėjimo pakankamai pagrįstai galima ir toliau priekaištauti šalyje veikiantiems bankams, kurie, iki 2008 m. vidurio beatodairiškai dalinę kreditus, staiga, be įtikinamų paaiškinimų, ,,sugriežtino“ skolinimą ir tokią skolinimo ,,politiką“ taiko ir lyg šiol.

Bet vidaus kredito likučių mažėjimą, kaip minėta jau rugsėjo mėn. bankų veikimo apžvalgoje, jau laikas vertinti ir kaip reikšmingą skolininkų – įmonių ir namų ūkių atsigavimo faktorių - jų skolų bankams grąžinimo procesą. Ypač reikšmingas apsivalymas nuo skolų ir priklausomumo bankams vyko gruodžio mėn., gal būt ir siekiant Naujuosius metus pasitikti su mažesne skolų našta.

Bankų paskolų grąžinimas vyksta sunkiai ir skausmingai, ekonomikos nuosmukio sąlygomis, lydymas didėjančiu bankrotų ir turto areštų bei varžytinių skaičiui. Apie tai plačiau rašyta spalio – lapkričio mėn. bankų veikimo apžvalgoje. Čia paminėtinas dar vienas bankų veiklos aspektas, kuris reikšmingai išryškintas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos informacijoje, teikiamoje LR Seimo Ekonomikos komitetui: tai bankų veiklos agresyvumas, siekiant bet kokiomis priemonėmis susigrąžinti dosniai (ir ne visada atsakingai) teiktas paskolas (Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, 2010 01 11 Nr. 1-1880): dėl bankų veiksmų praėjusiais metais raštu bei kitomis techninėmis priemonėmis Tarnyba gavo 654 bankų paslaugų vartotojų skundus bei paklausimus – 4,7 karto daugiau, nei 2007 metais (po 40 kiekvienam iš 16 – bankų). Vartotojai skundžiasi

• dėl bankų nebendradarbiavimo,
• dėl nepagrįsto banko maržos didinimo,
• dėl mokesčio už priminimo laiškų siuntimo kainų,
• dėl vienašališko skolų nurašymo nuo vartotojų sąskaitų,
• dėl skirtingo vartotojams ir bankams taikomų delspinigių bei palūkanų skaičiavimo terminų,
• dėl vienašališko palūkanų normų padidinimo.

Ir, galu gale, už vartotojų teisių pažeidimus, Tarnyba banką ,,Snoras“ nubaudė 20 000 Lt bauda.

Be galo svarbu tai, kad tokią informaciją Tarnyba teikia atsakydama į LR Seimo Ekonomikos komiteto paklausimą: bent vienas Seimo komitetas susidomėjo ir bankų veikla.

Bet čia iškyla visa eilė papildomų klausimų:

• kokie skundų bei paklausimų nagrinėjimo rezultatai: pasitvirtino – nepasitvirtino?

• ką nuveikė teisėtų skundų atvejais Tarnyba?

• kodėl neskalbiama atskirų bankų bent bendrieji skundų skaičiaus duomenys ar bent jų kaita (juk svarbu žinoti bankus - ,,didvyrius“)?

• ką nuveikė (ar numato veikti) EK, panaudodamas Tarnybos duomenis apie vartotojų skundų dėl bankų veiklos katastrofišką didėjimą?

• ką šiuo visuomeniškai svarbiu bankų veikos klausimu galvoja ir veikia LB – kas?

• ar tokia EK veikla nereškia, kad jis kišasi į Biudžeto ir finansų komiteto veiklą? Juk BFK – to veiklos gairėse (7 p.) numatyta vykdyti LB – ko veiklos parlamentinę kontrolę.

• ar toks ,,kišimasis“ būtinas, sveikintinas ir pateisinamas tik dėl BFK beviltiško neveiklumo?

Bankų suteiktų paskolų grąžinimui, be abejo, ūkio subjektų buvo naudojamos pirmiausiai uždirbtos lėšos kuriant naujas pridėtines verte (BVP), todėl ir dėl tos priežasties jos, t. y. ūkio subjektų gaunamos pajamos, negalėjo reikšmingai didinti jų indėlius bei plačiųjų pinigų P3 kiekį.

Bankų suteiktų paskolų gražinimas turėtų didinti bankų kredito išteklius bei mažinti jų panaudojimo laipsnį. Deje, tai vyksta, bet tik iš dalies, ką ir matome lentelėje Nr.4 :

Lentelė Nr. 4.

	Kredito ištekliai	iš jų
		kapitalas ir atsargos	rezidentų indėliai	išorės įsipareigojimai	iš jų bankams
2009 m. pabaigoje mln. Lt %	86142 100	10282 11,9	39873 46,3	35987 41,8	33295 38,7
Pokytis:
per 2009 m. mln. Lt %	-686 -0,8	2458 31,4	1026 2,7	-6083 -14,5	-6332 -16,0
spalio mėn. mln. Lt %	644 0,8	1220 13,5	845 2,3	-1421 -3,6	-863 -2,4
lapkričio mėn. mln. Lt %	74 0,1	85 0,8	1264 3,4	-1275 -3,3	-1407 -3,9
gruodžio mėn. mln. Lt %	-171 -0,2	-94 -0,9	1026 2,7	-1103 -3,0	-1140 -3,3

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.2.2. ir 2.2.4.

Taigi, praėjusiais metais įmonėms sumažinus savo skolas bankams 3,2 mlrd. Lt, namų ūkiams – dar beveik 1,3 mlrd. Lt (viso vidaus kredito mažėjimas 5,3 mlrd. Lt), didėjant įmonių ir namų ūkių indėlių bei viso plačiųjų pinigų junginiui P3 likučiams, bankų kredito ištekliai nei adekvačiai nei panašiai nepadidėjo. Priešingai, jie sumažėjo 686 mln. Lt, arba -0,8 %. Ir tai įvyko iš esmės dėl reikšmingo (- 6,1 mlrd. Lt, arba – 14,5 %) išorės lėšų šalies bankuose (o jie sudaro beveik 42 % kredito išteklių) sumų sumažėjimo. Motininių bankų indėlių likučiai sumažėjo jau net 6,3 mlrd. Lt, arba 16,0 %. Ir paminėti ,,mažėjimai“ kaip tik buvo reikšmingi spalio – gruodžio mėn.

Bankų kredito išteklių panaudojimo laipsnis (vidaus kredito ir kredito išteklių likučių santykis) pablogėjo nuo 85,0 % metų pradžioje iki 79,5 % dabar. O tai gali reikšti, kad bankai tikrai turi skolinimui laisvų pinigų, bet juos tiems tikslams ne naudoja, kartu prarasdami palūkanų pajamas bei skolinimo pelnus.

Pinigų kiekį šalies ekonomikoje (įmonių ir namų ūkio indėliai, platieji pinigai P3) ir pinigų pasiūlą aplamai reikšmingai didino pinigų importas bei jo didėjimas, kurį matome šioje lentelėje (kartojama iš spalio – lapkričio mėn. bankų veikimo apžvalgos):

Lentelė Nr. 5.

Per laikotarpį (likučių pasikeitimas), mln. Lt	2008	2008/ 2007, +,-, %	2008 9 mėn.	2009 9 mėn.	2009/ 2008 +,-, %	Per 2004 –2009m. 9 mėn.
ES paramos lėšos einamojoje ir kapitalo sąskaitose	3643	-1,6	3209	5164	1,6 k.	18163
Privačių asmenų lėšos, gautos iš užsienio	2993	1,6	2059	1689	-18,0	10984
Iš viso ,,dovanotų“ lėšų	6636	-0,2	5268	6853	30,1	29147
Užsienio lėšos (bendroji šalies skola), iš viso	8636	-59,1	9360	992	-89,4	57544
- PFI (užsienio bankų pinigai)	8871	- 25,2	6962	-2787	x	34477
- kitų finansų įmonių (išskyrus PFI)	735	- 80,0	2012	-1822	x	6254
- kitos įminės ir institucijos	-540	x	900	-1323	x	-51
valdžia (įskaitant ir paskolas su valstybės garantija)	-1848	x	-871	5791	x	7703
Tiesioginės užsienio investicijos	-3913	x	-1508	2629	x	20521
Iš viso pinigų importas (,,dovanoti“ pinigai, užsienio lėšos, tiesioginės užsienio investicijos)	11359	-66,9	13120	10474	-20,2	107212

Šaltinis: LB interneto svetainės, Mokėjimų balanso statiskos duomenų pagrindu.

Net ir neturint šiuo metu IV – jo ketvirčio pinigų importo duomenų, galima teigti, kad jis toliau reikšmingai didėjo, nes:

• didėjo ,,dovanotų“ pinigų sumos: ES paramos lėšos ir didėjančio emigrantų skaičiaus pervedamos lėšos;

• toliau sparčiai didėjo valdžios skolinimasis užsienyje: centrinės valdžios indėlis LB – ke spalio pabaigoje nuo 5,9 mlrd. Lt sumažintas iki 2,6 mlrd. Lt gruodžio pabaigoje, t. y. pinigų kiekis šalies ekonomikoje padidintas 3,3 mlrd. Lt.

Ir paskutiniu pinigų kiekio (P3) šalies ekonomikoje didėjimo veiksniu ir šaltiniu turėtų būti įvardijamas … masinis taupymas bei visokeriopas išlaidų mažinimas net ir mažėjant pajamoms bei uždarbiams. Vyksta reikšmingas vartojimo mažinimas, palyginti su palaidu (finansine prasme) ar net besaikiu vartojimu 2007 – 2008 metais. O tai niekaip neskatina ir neskatins ekonomikos atsigavimą bei augimą.

Vidutiniam metų (kad būtų palyginama su BVP už metus) pinigų kiekiui (P3) 2009 m. sumažėjus, palyginti su 2008 m., tik 5 %, (kaitos indeksas 0,95, o įvertinus dar ir grynųjų pinigų užsienio valiutomis įtaką – kaitos indeksas būtų 0,965), o BVP sumažėjus 15 % (kaitos indeksas 0,85), bendrąją pinigų infliaciją galima būtų matuoti net 12 – 14 %, vietoje 4,5 % VKI.

Pinigų kiekio ir jų pasiūlos šalies ekonomikoje kaita, ne adekvati ekonomikos (BVP) augimui, skatins infliaciją, nes INFLIACIJA – tai PINIGŲ nuvertėjimas, iššauktas jų PERTEKLIUMI, palyginti su prekių ir mokėjimų apyvartos poreikiu. Vartojimo ir kitokių kainų didėjimas yra PINIGŲ PERTEKLIAUS išdava bei pasekmės. Juk net pats žodis ,,infliacija“, lot. infletio, reiškia išpūtimą, kalbant apie pinigų kiekį (defletio – jų nupūtimas).

Vl. Trukšinas,

Statistikas, nepriklausomas analitikas.

vtruksinas@cablenet.lt, 861630959

2010 02 01