LSVVT konferencijos „Bankų vaidmuo krizėje ir verslo – bankų santykių ateitis“ nutarimas
2010-10-09 Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos (LSVVT) atvirame posėdyje – konferencijoje „Bankų vaidmuo krizėje ir verslo – bankų santykių ateitis“ pasiūlytas konferencijos nutarimo projektas:
1. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą dėl nepriklausomo krizės priežasčių tyrimo atlikimo;
2. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą dėl verslo finansavimo ombudsmeno institucijos sukūrimo;
3. Kreiptis į Nacionalinio susitarimo partnerius ir pareikalauti kad verslo finansavimo klausimai būtų įtraukti į 2011 m. Nacionalinio susitarimo tikslus;
4. Remiantis Europos Parlamento „Rekomendacijos dėl priemonių ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“ ir patvirtinant 2010-06-23 Seime surengtos konferencijos „Verslo ir bankų santykiai. Verslo kreditavimo gerinimas“ rezoliucija išsireikalauti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė sukurtų ir finansuotų darbo grupės veiklą, kurios tiklas būtų ne tik padėti SVV suformuoti būtinus pasikeitimus teisinėje sistemoje esamoms problemoms sureguliuoti, bet ir teisiškai suderinti visą įstatyminę bazę įgyvendinant strategiją, kuri užtikrintų tvarios ilgalaikio finansavimo sistemos susikūrimą Lietuvoje;
5. Reikalauti kad Lietuvos Banko valdyboje bent vienas narys atstovautų verslo interesus;
6. Kreiptis į teisininkų bendruomenę ir SVV atstovus prašant pagalbos rengiant įstatymų projektus.
Pagal konferencijos dalyvių pasiūlymus ir papildymus, nutarimas apibendrintas ir patvirtintas 2010-12-02 LSVVT Valdybos posėdyje.
Susiję straipsniai
-
Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto sprendimas
Įkelta Sau 23, 2014
-
Jau galioja bankų įstatymo 56 straipsnio pataisa - reikalaukite atsakymo raštu
Įkelta Rgs 12, 2011
-
Teismas tramdo bankus kovoje su vėluojančiais mokėti skolininkais
Įkelta Rgp 5, 2011
-
Apribotos bankų galimybės tvarkytis su vėluojančiais skolininkais
Įkelta Lie 27, 2011
Žymos
Pasidalinti
Stasio Jakeliūno pranešime buvo kalbama apie ekonominius procesus “balansų recesijos” metu. Gal būt nebuvo pakankamai aiškiai pasakyta, kas per procesai. O procesai tokie: traukiantis kredito apimtims (Lietuvoje - 22 mėn. iš eilės), mažėja kreditu tradiciškai finansuotų aktyvų (Lietuvoje - nekilnojamojo turto) kainos.
Šios svetainės header’iui kažkada panaudojau realios banko sutarties fragmentą, kuriame sakoma, kad sumažėjus įkeisto turto vertei, bankas turi teisę nutraukti kredito sutartį (o Lietuvoje tai reiškia - užvynioti papildomas palūkanas, pareikalauti papildomų garantijų bei mokesčių už sutarties perrašymą). Tai neteisinga. Žmonės, tik pasyviai prisidėję, pasyviai dalyvavę kredito plėtros procese, staiga tampa kredito susitraukimo atpirkimo ožiais.
Siūlau eskaluoti politinį procesą tokia linkme: verslas ir privatūs asmenys nei už kredito plėtrą, nei už susitraukimą neatsakingi, ir nuo rankų laužymo kredito susitraukimo pasekmių situacijoje turi būti apsaugoti. Šis dalykas kuo greičiausiai turėtų būti įtrauktas į teismų praktiką. Gal būt reikalingas precedentas - byla/ieškinys teisme, gal Aukščiausiame teisme. Gal būt tokiam precedentui teisingai išspręsti reikalingi ekspertų pasisakymai/liudijimai.
Būtų prasminga pasiųsti tuo atsakomybės nustatymo klausimu LSVVT užklausą Lietuvos bankui, ir jos atsakymą (ar vengimą į ją atsakyti) tuojau pat panaudoti kaip argumentą. Jeigu atsakymas būtų demaginis, pasitelkti būtinų sprendimų priėmimui politinę valią.
Ne verslininkai ir ne butų pirkėjai Lietuvoje sukėlė krizę.