Atgarsiai, prisimenant : Ko nori „Užimk X“ judėjimas?
ww.occupy.lt Pirmuosius žingsnius žengiantis „Užimk Vilnių” judėjimas surengė nedideles, bet linksmas eitynes.
Nusibodo tūnoti valstybės reikalų užribyje? Nebeturi kantrybės kankintis vergiškame ir žeminančiame darbe, už kurį atlyginama tik skurdu bei skolomis? Pavargai, nes pasipūtę biurokratai stumdo tave tarsi bevertį kvailį, o politikai žiūri į tave kaip į darbinį gyvulį garde? Mūsų problema – paklusnumas. Mūsų yda – kantrumas. Laikas patiems atrasti demokratiją ir jos pagalba sugriauti supuvusią politinę sistemą!
www.delfi.lt L.Žigelytė. Vietoje Volstrito okupantų Lietuvos gatvėse - ir vėl patriotizmas
Kitaip sakant, „Okupuok Volstritą“ nėra tobulas, visus socialinius sluoksnius apimantis protestas, nors mobilizuojančios įvairovės jame kur kas daugiau nei Lietuvoje valdžios palaiminamose neva tautines vertybes skleidžiančiuose mitinguose ar eitynėse, kurie iš esmės vienus paverčia piliečiais, o kitus - mažiau piliečių teisių vertais subjektais.
www.nk95.org Donatas Paulauskas: Volstrito protestai: neįprastas antausis kapitalizmui
Pirmasis bruožas, kuris šį judėjimą išskiria iš kitų, yra tas, kad bene didžioji dalis protestuotojų – viduriniosios klasės jaunimas.
Antrasis bruožas, kuriuo pasižymi antikapitalistiniai „Užimk Volstritą“ ir kiti judėjimai – reikalavimų nebuvimas. Į tuo atžvilgiu adresuojamą kritiką atsakoma dvejopai: vieni teigia, kad judėjimas reikalauja socialinės lygybės ir ekonominio teisingumo, kiti, kad judėjimas nereikalauja nieko ir kvestionuoja pačią sistemą.
Trečias bruožas, kuris išskiria „Užimk“ protestus yra puikus organizuotumas ir bendruomeniškumas.
Filosofas Slavojus Žižekas, klausiantiems, o ką daryti dabar, atsako: pradėti mąstyti. Priekaištaujantys dėl nesuformuluotų reikalavimų ir judėjimo bergždumo turėtų apsidairyti – ar tas jaunimas, užimantis miestų aikštes ir siekiantis sisteminio socialinio bei ekonominio pokyčio, tikrai neturi vizijos? Visa tai, kas jau sukurta – naujos bendruomenės, nauji draugai ir bendraminčiai, naujos idėjos, atsirandančios klausiant, ką darysim rytoj – ir yra viena išspildžiusi vizijos dalis. Kitaip sakant, pagrindas sukurtas, tad laikas pradėti mąstyti ir net jei dabar mąstymas neprives prie idealaus atsakymo – tasai pagrindas, nuo kurio galima atsispirti, išliks.
www.anarchija.lt Pokalbis su Sigitu iš šv. Pauliaus skvero Visuomenėje plinta būti ir nebūti gandai apie spalio 15 d. Niujorke bei Vakarų Europos sostinėse prasidėjusį masinį judėjimą už tiesioginę demokratiją. Žmonės, užėmę viešąsias miestų erdves, susilaukia itin kontroversiškų ir dažnai neteisingų vertinimų. „Mūsų skveras dabar veikia kaip atskiras miestas. Džiaugiuosi, kad mums pavyksta viską tvarkyti patiems. Reikalavimas vienas – mes norime tiesioginės demokratijos, nes manome, kad dabartinė atstovavimo sistema paseno“, – aiškina Sigitas.