LSVVT atstovai Žinių radijo laidoje apie bankus

Tam kad visiškai sužlugdyti šalį. Pirmas žingsnis buvo įkurti kuo daugiau užsienietiškų bankų tam kad galėtu kontroliuoti finansus,poto priskolino gyventojams bei imitavo krizę,kas bus toliau nuspėti nesunku,tai antroji,,krizė”,trečioji,…dvidešimtoji.

Reikia pripažint, kad šiais laikais pasauliniai karai vykdomi finansinėmis priemonėmis, na o mes, įsileisdami svetimus bankus… kaip su tuo Konstitucijos 137str? Tuo labiau kad Konstitucijoj “Finansams ir Valstybės biudžetui” skiriamas visas XI skirsnis, BET: turėdami Valstybės biudžetą ir įsiteisinę Lietuvos banką, realiai veiklai neturim JOKIO komercinio banko - KAIP verstis, ar tai - spraga Konstitucijoj, ar - TIK įstatymų bėda? Nes dabar - kas pelnos iš Valstybės biudžeto aptarnavimo, kokia iš to MUMS nauda, kai užsienio bankai VISĄ pelną išsiveža sau (kam naudinga kai pelno mokestis toks mažas?), o tai kas mums lieka… TIK baimė, kad visa Lietuvos finansinė veikla gali būt netikėtai suparalyžuota, ir mes prieš tai - nieko negalim. O užsienio bankai gali nesunkiai mumis manipuliuot staiga paduodami kreditų (ima pūstis kainų burbulai), ir mus naikint skubiai tas paskolas atsiimdami; juk mūsų ‘įstatymai’ palankūs TIK tiems atėjūnams, ir visai nesaugo mūsų Piliečių, mūsų verslininkų

Būtina kurti valstybinį komercinį banką, kurio prioritetas būtų finansuoti verslo projektus, tiek valstybinius, tiek privačius. Į šį banką būtina pervesti visus pagrindinius valstybės rezervus, kurie dabar laikomi privačiuose bankuose (susidaro milijardinės sumos). Be to, valstybinis komercinis bankas turėtų pritraukti ir dalį dabar kituose bankuose laikomų gyventojų indėlių (bendra gyventojų indėlių suma viršija 40 milijardų litų), šiais pinigais būtų galima finansuoti darbo vietas kuriančius projektus. Trūksta tik politinės valios.

Finansų sektorius iš esmės atiduotas į Skandinavijos bankų rankas. Jie į Lietuvą pritraukė didelį pinigų kiekį, ir tai buvo vienas svarbiausių BVP augimo veiksnių (skaičiuojant išlaidų metodu) iki krizės. Problema ta, kad užsienio bankai nenoriai finansuoja verslą, o orientuojasi į vartojimo finansavimą (būsto finansavimas, vartojamosios, būsto paskolos ir kt.). Didžioji dalis „įlietų“ į Lietuvą pinigų skirta užsienio prekybos deficitui padengti, ir didina gyventojų įsiskolinimą, o gamybos, kurios pagalba galima būtų tą įsiskolinimą dengti, neskatina. Kita didelė problema – dominuojant skandinaviškiems bankams ekonomika, o tuo pačiu ir vyriausybė, tampa nuo jų priklausoma, o tai veikia valstybės ekonominę politiką. Alternatyva- sukurti Lietuvos komercinį banką, tam pinigų yra.Tada bus šiokia tokia konkurencija, ir skandinaviški bankai negalės diktuoti savo sąlygų.