LSVVT atstovų komentarai prie Kauno Diena 2011-08-04 straipsnio
straipsnis : www.diena.lt Bankų ir klientų santykiai išlieka nelygiateisiai
Rūtenis Paukštė, Bankų klientų asociacijos vadovas
Bankų klientams reikia atkreipti dėmesį į kelias esmines kredito sutarčių nuostatas, jiems keliančias didžiausią pavojų.
Pirma, sutartyje neturi būti apsunkinama galimybė grąžinti kreditą pirma laiko.
Jeigu žmogus gali anksčiau nei pagal sutartį grąžinti pasiskolintus pinigus, už tai nereiktų mokėti jokių papildomų mokesčių ir baudų. Antra, jau pasirašant sutartį klientui reiktų numatyti, kaip galėtų elgtis bankas, jeigu jis ateitų pas jį persiderėti dėl kredito sąlygų, t. y. ar nėra aplinkybių, kai bankas galėtų pasinaudoti kliento silpnumu. Bankai neturėtų bloginti savo ir kliento iš anksto sutartų ir sutartyje įtvirtintų sąlygų. Pačios bjauriausios sutarčių nuostatos yra tos, kuriose nurodoma, kad klientas turi prisiimti atsakomybę už pasikeitusią ekonominę situaciją, kuri nuo jo visai nepriklauso. Tai liečia tuos atvejus, kai krito įkeisto turto vertė ir žmonės buvo verčiami bankams pateikti papildomą užstatą.
Nereikia pamiršti, kad labai skausmingas yra laidavimas. Laidavimas yra gera priemonė, kai trūksta kapitalo, ir padeda paimti kreditą gerai apsimokančiam verslui. Tačiau laidavimas yra labai blogas dalykas, kai bankas priverčia verslininkus laiduoti asmeniniu turtu už didelius įmonės kreditus. Žmonės lieka ne tik be turto, bet ir su milžiniškomis skolomis.
Lietuvoje veikiančių bankų veiksmus iliustruoja vienas epizodas iš lietuviško romano “Baltaragio malūnas”. Kai velnias davė pasirašyti malūnininkui sutartį, pagal kurią jis jam turės atiduoti tai, ko nepaliko namie, iš pažiūros pasirodė, kaip velnias dykai skolina pinigus. Tačiau sugrįžęs į namus malūnininkas pamatė, kad jam gimė dukra, kurią ir reikėjo atiduoti velniui. Tai tik parodo, kaip velnias toli pažiūrėjo. Todėl ir bankų klientams reiktų būti atsargesniems pasirašant sutartis, nepamiršti, kad už tos sutarties stovi teisininkų armija, įžvelgusi daug krizės scenarijų ir numačiusi galimus veiksmus.
Saulius Žilinskas, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos narys
Prieš pusantrų metų Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos Verslo finansavimo sąlygų gerinimo darbo grupė buvo pateikusi per 20 pasiūlymų keisti teisės aktus. Visų pasiūlymų esmė – gerinti bankų ir jų klientų santykius. Deja, grupės darbo rezultatas labai kuklus – įregistruotas tik vienas Bankų įstatymo pakeitimo projektas. Rudens sesijoje parlamentarai turėtų priimti įstatymo papildymą, įpareigojantį bankus ir kitas kredito įstaigas raštu ir nemokamai per nustatytą laiką atsakyti į klientų rašytines pretenzijas. Iki šiol bankai patys savo nuožiūra spręsdavo, per kiek laiko ir ar iš viso atsakyti klientams raštu į jų paklausimus. Tai, pasak bankų klientų, apsunkindavo banko ir kliento bendravimą ir problemų sprendimą.
Antras prioritetinis verslo finansavimo sąlygų gerinimo darbo grupės teisės aktų pakeitimas buvo dėl laidavimo asmeniniu turtu. Kai buvo prašoma laiduoti, bankai visuomet sakydavo, kad “tai tik smulkmena”. Pasiūlymo esmė buvo, kad bankas privalo atsižvelgti, ar verslininkas gali laiduoti ar ne. Dabar ši bankų kredito sutartyse esanti eilutė liko tokia pati, kaip ir anksčiau, t. y. ir toliau laiduotojai rizikuoja prarasti viską, ką turi.
Kitas svarbus pasiūlymas buvo dėl bankų antrinių nekilnojamojo turto bendrovių veiksmų. Perėmusios turtą jos suformuodavo formalų nuostolį, tačiau vėliau tą turtą per aukcioną pardavus netgi su pelnu, klientui suformuotas nuostolis nesumažinamas. Tai didelis bankų biznis. Nes per krizę pusvelčiui gavę turtą ir jį palaikę, vėliau pardavę gauna nemenką pelną. Jeigu iš dirbtinai sukelto nuostolingumo paskui bankai uždirba pelną, tai socialiai ir juridiškai būtų teisinga mažinti skolingo kliento nuostolį. Tačiau ir tokiems bankų veiksmams dar nepavyko užkirsti kelio teisės aktais. Darbo grupės parengti teisės aktų pakeitimai Seimui bus pateikti per atskirus Seimo narius.
Susiję straipsniai
Žymos
Pasidalinti
