T.Bakučionis. “Snoro” pamokos valstybei

Gru 11, 2011 by

www.lsds.lt    Kalbėdama Seime apie banko „Snoras“ problemas, finansų ministrė Ingrida Šimonytė paskelbė vieną labai svarbią žinią, kad banko problemos kilo ne dėl ekonominių priežasčių. Išgirdus šią žinią, kyla natūralus klausimas, kokios tuomet kitos priežastys? Tuomet politinės? Viešojoje erdvėje ne kartą buvo kalbėta, kad „Snoro“ kapitalo pagrindą sudaro Rusijos pinigai. Kas galėtų paneigti, kad tai nebuvo Rusijos oligarchinių ir politinių struktūrų organizuota rafinuota agresija prieš Lietuvos finansų sistemą, turint omeny, kad analitikų skelbiama 15 proc. „Snoro“ užimama bankinio sektoriaus rinkos dalis yra tikrai nemenka, nepaisant to, kad kita bankinio sektoriaus dalis, oficialiais tvirtinimais yra stabili. Į šį klausimą turės dar atsakyti Lietuvos specialiosios tarnybos, jei tik jos bus pajėgios ir kompetentingos, ir jei bus tam politinė valia.

 Tačiau šiandien, kai Seimas priima svarbius sprendimus dėl finansų rinkos sistemos priežiūrą reguliuojančių įstatymų pakeitimų, kyla klausimas, ar „Snoro“ žlugimas nebūtų gera proga Vyriausybei iš esmės pergalvoti bankinę politiką? Kalbu, apie tuos siūlymus, kuriuos Lietuvos socialdemokratų sąjunga (LSDS) teikė savo programoje 2008 metų Seimo rinkimams. Tąsyk siūlėme įsteigti Valstybinį komercinį banką arba tokias funkcijas priskirti Lietuvos bankui šalia vykdomų centrinio banko funkcijų. Tąsyk laikraštis „Verslo žinios“ mus „kompetentingai“ išjuokė, pareikšdamas, kad siūlome keisti valiutų valdybos modelį ir atsieti Litą nuo Euro… Įdomiai kartais pasireiškia kai kurių žurnalistų gebėjimas perskaityti tekstus…  Bet tai sakau tik tarp kitko.

Dabartinė „Snoro“ situacija tik patvirtina, kad 2008-aisiais buvome teisūs.  Ir šioje vietoje apgailėtinai atrodo finansų ministrės samprotavimai, kad Valstybė neturėtų užsiimti bankų verslu. Finansų ministrei reikėtų prisiminti, kiek Lietuvos vartotojai palieka savo pinigų, komisinių mokesčių pavidalu privačiuose bankuose mokėdami įvairius mokesčius, tame tarpe ir privalomuosius mokesčius valstybei. O gal finansų ministrė primiršo, kad svarbiausių biudžetinių įstaigų sąskaitos taip pat „guli“ privačiuose komerciniuose, tai pat ir užsienio bankuose, net Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaita yra ne kur kitur, o „Swedbanke“, pagaliau, juk atsiskaitymai tarp šių įstaigų taip pat vyksta per šias sąskaitas. Turint omeny, kad bankinis pavedimas Lietuvos ribose banko  paslaugų vartotojui (taip pat ir valstybės institucijai) atsieina iki 4 litų, net pervedant vieną ar kelis litus gavėjui, galima nesunkiai paskaičiuoti, kokios sumos komisinių mokesčių pavidalu bankuose atgula. Jau nekalbu apie tarptautinių pavedimų kainas, kurios siekia iki 80-90 litų už pavedimą, kas yra ženkliai daugiau, nei kitų Europos valstybių bankuose. Turint omeny, kad beveik vienodi paslaugų įkainiai yra iš esmės visuose Lietuvos bankuose, tenka konstatuoti, kad normalios ir tikros konkurencijos bankų sektoriuje nėra. Dėl tokios padėties ne tik smulkieji bankų paslaugų vartotojai yra tiesiog apiplėšinėjami vidury dienos, tačiau nukenčia tiek verslo interesai, tiek pati valstybė, negaudama tų pajamų, kurias realiai galėtų gauti iš bankų veiklos. Kita vertus valstybė turi pareigą užtikrinti ne tik indėlininkų interesų apsaugą, bet ir realią konkurenciją bankų sektoriuje bei išeliminuoti bet kokį lupikavimą. Kadangi iki šiol šių problemų veiksmingai nesprendė nė viena Vyriausybė, galbūt „Snoro“ atvejis bus tas postūmis, kuris paskatins Vyriausybę ir Lietuvos banką atsigręžti ne tik į Lietuvos verslo ir smulkiųjų vartotojų interesus bei teisėtus lūkesčius, tačiau ir į Valstybės ūkinius interesus.

Pabaigsiu tuo, kuo pradėjau. Tai, kad oficialiai skelbiama apie Lietuvoje veikiančių užsienio bankų stabilumą neturėtų leisti Vyriausybei užmigti „ant laurų“. Verslo problemos dėl investicijų krizės laikotarpiu parodė, kad valdžios bankų politika iki šiol buvo trumparegiška. Įvertinant „Snoro“ atvejį ir problemas bankų sektoriuje globaliu mastu, Vyriausybė turi pareigą imtis priemonių, kurios užtikrintų maksimalią Valstybės ekonominių ir politinių interesų apsaugą finansų srityje, kuri šių dienų globaliame pasaulyje sudaro daugelio valstybės ūkio šakų pagrindą ir turint omeny, kad mūsų valstybei priešiški ir žalingi kitų valstybių veiksmai gali būti vykdomi ir finansiniais ginklais.

Tomas Bakučionis, LSDS pirmininko pavaduotojas

**************************

bei bendra partijos pozicija  http://www.lsds.lt/lt/news,nid.540

 

2011 12 02
Dėl valstybinio banko įkūrimo nacionalizavus banką „Snoras“

LIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲ SĄJUNGOS PAREIŠKIMAS

Dėl valstybinio banko įkūrimo nacionalizavus banką „Snoras“

 

 

Lietuvos bankas ir Lietuvos Vyriausybė, reaguodami į  banko “Snoras” likvidumo bei nemokumo problemas, priėmė sprendimą šį banką nacionalizuoti. Atliktas greitas banko veiklos tyrimas parodė šio sprendimo pagrįstumą. Tačiau tolimesni valdančiųjų žingsniai prašyti skelbti bankui bankrotą, švelniai tariant, skuboti, giliai neapgalvoti ir ekonomiškai nepagrįsti. Banko bankroto procedūros išdavoje, kuri tęsis metų metus bus prarastos didžiulės piniginės lėšos, prarasta pakankamai išvystyta banko infrastruktūra, sutrikdytas įmonių ir valstybinių institucijų darbas, suduotas smūgis Lietuvos bankinės sistemos prestižui ir patikimumui. Didelė dalis finansinės naštos teks Lietuvos mokesčių mokėtojams.

Lietuvos socialdemokratų sąjunga valstybės indėlių saugumo ir konkurencingumo bankininkystės sistemoje tikslu daug kartų siūlė įkurti valstybės kontroliuojamą komercinį banką. Dabar esanti situacija tai leidžia padaryti. Lietuvos banko ir konkrečiai finansų ministrės nusiteikimas prieš tokį sprendimą visiškai nesuprantamas ir visomis prasmėmis nuostolingas. Lietuvos socialdemokratų sąjunga siūlo:

  1. Nedelsiant atšaukti sprendimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
  2. Išnaudojant esamą banko infrastruktūrą tęsti nacionalizuoto banko veiklą.
  3. Perkelti reikiamą kiekį valstybės institucijų sąskaitų piniginių išteklių, siekiant užtikrinti banko apyvartines lėšas.

 

Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas Arvydas Akstinavičius

Susiję straipsniai

Žymos

Pasidalinti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

Komentatoriams: pažymėkite varnelę, norėdami gauti sekančius šio įrašo komentarus el.paštu.
(Nekomentuojate? Galite užsisakyti komentarus el.paštu čia).