„Užimkime Volstritą“ neskatina smurto

Spa 16, 2011 by

www.71354.lt     Naomi Klein, 2011 m. spalio 6 d. :  Stojame į kovą su galingiausiomis planetos ekonominėmis ir politinėmis jėgomis. Tai baugina. Ir šiam judėjimui nuolat stiprėjant, darysis vis baisiau. Nepamirškite, kad visada kils pagunda pereiti prie lengvesnių taikinių, pavyzdžiui, pulti šalia jūsų esančius žmones. Juk vis dėlto, tokią kovą lengviau laimėti.

Naomi Klein : Man teko garbė būti pakviestai ketvirtadienio vakarą kalbėti „Užimkime Volstritą“ aktyvistams. Kadangi garso sustiprinimas (negarbingai) uždraustas, o šimtai žmonių turėjo atkartoti visa, ką sakiau, tam, kad kiti girdėtų (taip vadinamas „žmonių mikrofonas“), mano kalba Laisvės aikštėje (angl. Liberty Plaza) turėjo būti labai trumpa. Turint tai omenyje, žemiau pateikiu ilgesnę, netrumpintą kalbos versiją.

Aš jus myliu.

Ir aš to nesakiau vien tam, kad šimtai jūsų man atkartotų „aš tave myliu“, nors tai yra akivaizdus papildomas žmonių mikrofono pliusas. Sakyti kitiems tai, ką ir pats norėtum iš jų išgirsti, tik žymiai garsiau.

Vakar vienas darbininkų mitingo kalbėtojų pasakė: „mes atradome vieni kitus“. Šis sentimentas įkūnija visą tą grožį, kurį čia sukuriame. Plati atvira erdvė (taip pat ir tokia didžiulė erdvės nevaržoma idėja) visiems tiems, kurie nori geresnio pasaulio surasti vienas kitą. Mes labai dėkingi.

Labai gerai žinau, kad tik tas 1 procentas trokšta krizės. Kai žmonės panikuoja ir praranda viltį, ir, rodos, niekas nežino, ką daryti, tada ir yra idealus metas „prastumti“ politiką korporacijų naudai: privatizuoti švietimą ir socialinę apsaugą, žymiai sumažinti viešąsias paslaugas, atsikratyti paskutinių korporacinio valdymo apribojimų. Ekonominės krizės įkarštyje, tai vyksta visame pasaulyje (vert. past.: skaityti Naomi Klein knygą „Šoko doktrina“).

Ir tėra vienintelis dalykas, galintis užkirsti kelią tokiai taktikai, ir, laimei, tai labai didelis dalykas: likę 99 procentai. Ir tie likę 99 procentai užima gatves nuo Medisono iki Madrido ir sako: „Ne. Mes nemokėsime už jūsų krizę“.

Šis šūkis iškilo 2008-aisiais Italijoje. Jis rikošetu nulėkė iki Graikijos ir Prancūzijos, ir Airijos, ir galiausiai pasiekė šią kvadratinę mylią, kurioje krizė ir prasidėjo.

„Kodėl jie protestuoja?“, per televiziją klausia sutrikę žiniuoniai. Tuo tarpu likęs pasaulis klausia: „Kur taip ilgai užtrukote?“, jie sako: „Jau laukėmė, kada pasirodysite“. Ir labiausiai: „Sveiki atvykę.“

Daugelis „Užimkime Volstritą“ gretina su taip vadinamais anti-globalizacijos protestais, visų dėmesį patraukusiais 1999-aisiais Sietle. Tai buvo paskutinis kartas, kai pasaulinis, jaunimo lydimas, decentralizuotas judėjimas nusitaikė tiesiai į korporacijų jėgą.

Bet yra ir esminių skirtumų. Pavyzdžiui, kaip taikinius mes rinkomės viršūnių susitikimus: Pasaulio prekybos organizaciją, Tarptautinį valiutos fondą, G8. Viršūnių susitikimai iš esmės yra trumpalaikiai – jie trunka tik savaitę. Todėl ir mūsų judėjimai buvo trumpalaikiai. Pasirodydavome, patekdavome į pirmus laikraščių puslapius, ir dingdavome. Ir viso hiper-patriotizmo ir militarizmo siautulyje, kuris sekė po Rugsėjo 11-osios išpuolių, buvo lengva mumis visiškai atsikratyti, bent jau Šiaurės Amerikoje.

Tačiau „Užimkime Volstritą“ pasirinko nejudantį taikinį. Ir jūs nenustatėte užėmimo trukmės, pabaigos. Tai sumanu. Tik nejudant galima įleisti šaknis. Tai labai svarbu. Informacijos amžiuje tiek daug judėjimų išdygsta kaip nuostabios gėlės, tačiau greit nuvysta, nes neturi šaknų. Be to, jie neturi ilgalaikių planų, kaip išsilaikyti. Taigi užėjus audrai, juos greit nuplauna.

Mąstyti horizontaliai ir būti išties demokratiškam yra nuostabu. Bet šie principai dera su pakankamai stiprių pastatų ir institucijų, galinčių atlaikyti bet kokią audrą, kūrimu. Tikiu, kad taip ir įvyks.

Dar kai ką šis judėjimas daro teisingai: jūs pašventėte save nesmurtui. Jūs atsisakėte duoti žiniasklaidai jos taip beviltiškai trokštamų išdaužytų langų ir gatvės muštynių vaizdų. Ir ši nuostabi drausmė reiškia, kad straipsniuose vėl ir vėl demonstruojamas negarbingas ir neprovokuojamas policijos pajėgų jėgos naudojimas. Tai matėme ir vakar vakare. Tuo tarpu šio judėjimo palaikymas vis auga. Sumanumas taip pat.

Bet didžiausias skirtumas yra tas, kad 1999-aisiais mes puolėme kapitalizmą ekonominio sprogimo įkarštyje. Nedarbo lygis buvo mažas, vertybinių akcijų portfeliai išsipūtę. Žiniasklaida svaigo lengvu uždarbiu. Tuomet verslai kūrėsi, o ne bakrutavo.

Mes aiškinome, kad už šio siautulio besislepiantį valstybės reguliavimo panaikinimą teks brangiai sumokėti. Tai žalinga tiek žmonėms, tiek aplinkai. Korporacijos darėsi stipresnės už valdžią, ir tai kenkė mūsų demokratijai. Tačiau tiesą sakant, pulti godumu paremtą ekonominę sistemą jos aukso amžiuje buvo labai sunku, bent jau turtingose šalyse.

Po dešimties metų atrodo, jog nebėra turtingų šalių. Liko tik daugybė turtuolių. Žmonių, kurie pralobo grobdami viešąjį turtą ir sekindami viso pasaulio gamtinius išteklius.

Esmė tame, kad šiandien visiems aišku – sistema yra itin neteisinga ir nevaldomai sukasi. Nevaržomas godumas sujaukė pasaulio ekonomiką. Jis taip pat griauna ir mus supančią gamtą. Mes išgaudome per daug vandenyno žuvų, teršiame vandenį skaldydami dugną ir gręždami giliavandenius gręžinius, rinkdamiesi  bjauriausius planetoje energijos gavybos būdus, kaip Albertos dervinis smėlis. O į atmosferą išmetame per didelį anglies dvideginio kiekį, sukeldami pavojingą šilimą. Naujoji norma – tai serijinės ekonominės ir ekologinės katastrofos.

Tai visiems žinomi faktai. Jie tokie akivaizdūs, kad dabar daug lengviau nei 1999-aisiais susisiekti su visuomene ir sparčiai kurti judėjimą.

Mes visi žinome, ar bent jaučiame, kad pasaulis apsivertė aukštyn kojom: elgiamės, lyg baigtiniai dalykai būtų neriboti – iškastinis kuras ir atmosfera, turinti įsisavinti išmetamasias dujas. Ir elgiamės, lyg gausūs dalykai turėtų griežtas ir nepajudinamas ribas – finansiniai ištekliai mūsų trokštamos visuomenės kūrimui.

Mūsų laikmečio užduotis yra apversti tai: priešintis šiai nepritekliaus iliuzijai. Reikalauti pripažinti, kad galime sukurti tinkamą, viską apimančią visuomenę, tuo pat metu atsižvelgdami į Žemės pajėgumus.

Klimato pokyčiai reiškia, kad delsti negalime. Šįkart mūsų judėjimas negali būti blaškomas, skaldomas, sekinamas ar kitaip naikinamas. Šįkart mes turime pasiekti tikslą. Ir aš nekalbu apie bankų reguliavimą ir mokesčių padidinimą turtingiesiems, nors tai ir svarbu.

Kalbu apie mūsų visuomenę valdančių vertybių pokytį. Sunku tai sutalpinti į vieną žiniasklaidai tinkamą reikalavimą, ir sunku nuspręsti, kaip tai padaryti. Bet šie sunkumai pokyčio svarbos nesumažina.

Tai ir matau vykstant šioje aikštėje. Kaip jūs vieni kitus maitinate, šildote, laisvai dalinatės informacija ir teikiate sveikatos priežiūrą, mokote medituoti ir stiprinate vienas kitą. Man labai patiko užrašas ant plakato: „Tu man rūpi“. Kultūroje, mokančioje vengti vienas kito žvilgsnio ir sakyti „tegu jie miršta“, tai – labai radikalus pareiškimas.

Keletas baigiamųjų minčių. Šioje didžioje kovoje, kai kurie dalykai yra nesvarbūs:

  • kaip mes rengiamės;
  • grūmojame kumščiais ar piešiame taikos plakatus;
  • ar galime sutalpinti savo svajones apie geresnį pasaulį, kad jos tilptų į žiniasklaidai tinkantį šūkį.

Kai kurie dalykai yra labai svarbūs:

  • mūsų drąsa;
  • mūsų moralinis kompasas;
  • kaip mes vieni su kitais elgiamės.

Stojame į kovą su galingiausiomis planetos ekonominėmis ir politinėmis jėgomis. Tai baugina. Ir šiam judėjimui nuolat stiprėjant, darysis vis baisiau. Nepamirškite, kad visada kils pagunda pereiti prie lengvesnių taikinių, pavyzdžiui, pulti šalia jūsų esančius žmones. Juk vis dėlto, tokią kovą lengviau laimėti.

Nepasiduokite pagundai. Nesakau, kad neturėtumėte ginčytis. Tačiau šįkart elkimės vieni su kitais taip, lyg ruoštumės petys į petį kovoti dar daug metų. Nes iškeltiems tikslams įgyvendinti būtent to ir reikės.

Elkimės taip, lyg šis gražus judėjimas būtų pats svarbiausias dalykas pasaulyje. Nes taip ir yra. Tikrai.

šaltinis: http://www.naomiklein.org/articles/2011/10/occupy-wall-street-most-important-thing-world-now

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

Komentatoriams: pažymėkite varnelę, norėdami gauti sekančius šio įrašo komentarus el.paštu.
(Nekomentuojate? Galite užsisakyti komentarus el.paštu čia).