Iš naujo vardijant grėsmes Lietuvai įvertintos ir kibernetinės atakos

www.alfa.lt  Vyriausybės sudaryta darbo grupė parengė naujos Nacionalinio saugumo strategijos projektą, kuris bus teikiamas tvirtinti Valstybės gynimo tarybai, o po to ir Seimui.

Projektas parengtas atsižvelgiant į tai, kad praėjusių metų rudenį NATO priėmė naują strateginę koncepciją. Pasak krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės, be kitų naujovių joje įvardytos ir tokios grėsmės nacionaliniam saugumui, kaip kibernetinės atakos, išplėsta energetinio saugumo dalis.

Lietuvai didžiausią išorės grėsmę kelia ekonominė ir energetinė priklausomybė, o vidaus - netolygi socialinė ir ekonominė raida.

Projektą galite peržiūrėti čia: http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=72225&p_org=&p_fix=y&p_gov=n

Bankų naujienos: Minėtame dokumente šiuolaikinės ekonominės nepriklausomybės klausimas nagrinėjamas tik nurodant antitezę “priklausomybė”:

12.  Stiprėjantys išorės rizikos veiksniai ir grėsmės, kuriems nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos turi skirti ypatingą dėmesį, yra:

12.1. ekonominė ir energetinė priklausomybė. Kitų valstybių ūkio subjektų dominavimas nacionaliniam saugumui strategiškai svarbiuose ūkio sektoriuose (energetikos, transporto, finansų ir kredito) didina šių sektorių atvirumą neigiamai išorės įtakai. Dėl Lietuvos Respublikos energetikos sektoriaus izoliacijos nuo Europos energijos rinkos ir priklausomybės nuo vienintelio išorinio energijos išteklių tiekėjo, gali būti nutrauktas energijos išteklių ir energijos tiekimas;

BN Finansavimas arba finansavimasis (jei būtų pereita prie realios monetarinės politikos) nepateko net į vidaus rizikas:

15.  Kiti vidaus rizikos veiksniai ir grėsmės, galintys turėti didelės įtakos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui:

15.2. ekonomikos ir ūkio pažeidžiamumas. Atskirų ūkio šakų monopolizavimas, nepakankamas eksporto ir investicijų diversifikavimas, tarptautinio konkurencingumo praradimas, technologinis atsilikimas stabdo ūkio plėtrą ir gali mažinti valstybės galimybes įgyvendinti nacionalinius interesus. Nacionaliniam saugumui strategiškai svarbių ūkio sektorių objektų veiklos sutrikimas, netinkamas šių objektų naudojimas arba nenaudojimas pažeidžiant valstybės interesus, jų nepakankama apsauga kelia grėsmę ne tik valstybės gerovei, bet ir nacionaliniam saugumui;

BN Keista, jog ekonominė šalies nepriklausomybė šiame dokumente išvis nėra įvardinama ir, deja, nėra įtraukta į  siektinus  (o gal ir politinius) uždavinius.  Vietoj supratimo, kad savo šalyje ekonomiškai saugiai gyvenantys  piliečiai (laisvė ir nepriklausomybė jiems jau yra duotybė) gins šalį ir vertybes, galioja keistai apversta logika, kurioje į nesiruošiančios kariauti šalies visuomenės saugumo didinimą pirmiausiai “įšoko” kariniai (gal todėl kad parengė Krašto apsaugos ministerija) uždaviniai:

20. Visuomenės saugumo didinimas. Piliečių apsaugojimas nuo išorės ir vidaus rizikos veiksnių ir grėsmių yra būtina valstybės gerovės kūrimo sąlyga. Visuomenės saugumui užtikrinti turi būti plėtojami kariniai ir civiliniai atsako į rizikos veiksnius ir grėsmes pajėgumai, palaikomas viešasis saugumas, socialinis ir ekonominis stabilumas:

BN Tiesa, vilties suteikia griežta nuostata:

20.6. ekonominiam saugumui užtikrinti Lietuvos Respublika įgyvendins tvarią makroekonominę politiką, orientuotą į fiskalinį ir monetarinį stabilumą ir finansinių bei ekonominių krizių prevenciją, aktyviai dalyvaus ES bendrojoje rinkoje ir ES ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Mažindama ekonominės veiklos apribojimus, sudarydama sąlygas laisvai ir sąžiningai konkurencijai, Lietuvos Respublika sieks kurti palankią aplinką verslo (ypač smulkaus ir vidutinio) ir inovacijų plėtrai, užsienio investicijoms, prekių ir paslaugų eksportui. Bus užtikrinama strateginių ūkio sektorių apsauga, nustatytos įmonės ir įrenginiai, kurie privalės būti valstybės nuosavybė, neleidžiama vienam Lietuvos Respublikos ar užsienio investuotojui dominuoti strateginiuose ūkio sektoriuose, užkertamas kelias neaiškios kilmės kapitalo skverbimuisi į šalies įmones. Bus įgyvendinamos užimtumo didinimo priemonės, mažinamas nedarbas ir socialinė atskirtis. Įgyvendinant regioninę ekonominę politiką, bus siekiama mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp valstybės regionų;

BN Kadangi verslo kreditavimas ir bankai čia  “pamiršti”, matyt, reikia priminti:

Atsakyti

 

 

 

Tu gali naudoti šios HTML tagus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

Komentatoriams: pažymėkite varnelę, norėdami gauti sekančius šio įrašo komentarus el.paštu.
(Nekomentuojate? Galite užsisakyti komentarus el.paštu čia).