Lietuvos Bankas dėl VILIBOR
pridedame LSVVT pasiūlymą bankų įstatymo pakeitimui:
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba (toliau – Taryba) 2010 m. gruodžio 2 d. Tarybos valdybos posėdyje išnagrinėjo galiojančią VILIBOR skaičiavimo metodiką ir konstatuoja, kad galiojanti VILIBOR skaičiavimo metodika yra neskaidri ir ja komerciniams bankams ypatingai lengva manipuliuoti, ypač atsižvelgiant į oligopolinę Lietuvos verslo bankininkystės rinkos struktūrą. Norint užtikrinti sąžiningą, skaidrų ir rinkos sąlygas atitinkantį kreditavimą, būtina keisti VILIBOR skaičiavimo metodiką taip, kad ji atspindėtų realius bankų skolinimosi kaštus (realiai vykstančius tarpbankinio skolinimosi sandorius) ir būtų užkirstas kelias bankams manipuliuoti šia norma. Kita galima alternatyva – VILIBOR palūkanų normos skaičiavimo atsisakymas, tuo pačiu nustatant, jog vietoje sutartyse ar teisės aktuose naudojamos VILIBOR palūkanų normos turi būti naudojama EURIBOR palūkanų norma (galimai pakoreguota pagal tam tikrą metodiką – atsižvelgiant į valiutos keitimo kaštus ir pan.)
Tarybos valdyba siūlo papildyti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 11 straipsnį nauju 19 punktu (19 punktą laikyti 20 punktu) ir nauju 45¹ straipsniu:
- „19) remdamasi šio Įstatymo 45¹ straipsnyje nustatytais principais ir taisyklėmis tvirtina Lietuvoje veikiančių bankų ir užsienio bankų filialų vidutines tarpbankinės palūkanų normos skaičiavimo ir skelbimo tvarką bei viešai skelbia vidutines tarpbankines palūkanų normas;“
- „45¹straipsnis. Tarpbankinių palūkanų nustatymas
1. Lietuvos bankas turi teisę Lietuvos banko valdybos nustatyta tvarka skaičiuoti ir viešai skelbti Lietuvos bankų ir Lietuvoje veikiančių užsienio bankų filialų vidutines tarpbankines palūkanų normas.
2. Lietuvos bankui apskaičiuojant šio straipsnio 1 dalyje numatytas vidutines tarpbankines palūkanų normas turi būti vadovaujamasi šiais principais:
1) Realumo – vidutinės tarpbankinės palūkanų normos gali būti apskaičiuojamos remiantis tik realiai rinkoje įvykusiais sandoriais. Jeigu realių atitinkamo laikotarpio tarpbankinio skolinimo sandorių nebuvo sudaryta, atitinkama tarpbankinė palūkanų norma negali būti apskaičiuojama ir (ar) skelbiama;
2) Objektyvumo ir patikimumo – vidutinės tarpbankinės palūkanų normos turi būti apskaičiuojamos remiantis pakankamu tarpbankinio skolinimo sandorių skaičiumi (apyvarta), kad būtų užtikrintas skelbiamos vidutinės tarpbankinės palūkanų normos objektyvumas ir atitikimas tarpbankinių paskolų rinkos realiai situacijai. Skaičiuojant atitinkamo laikotarpio vidutines tarpbankines palūkanų normas turi būti atsižvelgiama į tų tarpbankinės paskolų rinkos dalyvių sudarytų sandorių duomenis, kurių sudaromi sandoriai užima didžiausią tarpbankinių paskolų rinkos tam konkrečiam laikotarpiui dalį.
3) Kaštų – vidutinės tarpbankinių palūkanų normos turėtų būti skaičiuojamos taip, kad kaip įmanoma labiau atspindėtų tarpbankinio skolinimosi kaštus. Lietuvos banko valdybos patvirtintoje vidutinių tarpbankinių palūkanų skaičiavimo tvarkoje turi būti numatyta tarpbankinio skolinimosi kaštų atitinkamam laikotarpiui apskaičiavimo tvarka, kuria vadovaujantis realūs tarpbankiniai skolinimosi kaštai būtų apskaičiuojami tais atvejais, kuomet vidutinių Lietuvos bankų ir Lietuvoje veikiančių užsienio bankų filialų tarpbankinių palūkanų normos skaičiavimas ir (ar) paskelbimas prieštarautų šiame įstatyme nurodytiems principams;
4) Kreditavimo rinkos dalyvių interesų apsaugos – vidutinės tarpbankinių palūkanų normos turėtų būti skaičiuojamos ir skelbiamos atsižvelgiant į tai, kad šios vidutinės tarpbankinių palūkanų normos yra naudojamos nustatant kintamųjų palūkanų dydį didelio skaičiaus kreditavimo rinkos dalyvių sudarytose sutartyse ir todėl tiesiogiai įtakoja šių rinkos dalyvių piniginių prievolių kredito įstaigoms dydį.“
Susiję straipsniai
Žymos
Pasidalinti
LB-ko pateikto grafiko niekaip nesuprantu. Jis - be ekonominio ryšio. Grafikų panašumas - tai tik sutapimai. Ir nieko daugiau. Ir pateiktas be ryšio su kitokio palūkanų LT nustatymo pagrindo ar būdo paieška, atsibambinimui…
Kodėl nepaprašius pakomentuoti kad ir tokius grafikus bei jų duomenis (2008-2009 VILIBOR aiškinamas indėlių vidurkio lygiu, ir po 2010-02 nukrinta žemiau paskolų-indėlių palūkanų)?
V.
Kalbant apie rizikas, nutylėtas dar vienas rizikos padidėjimą gal būt lėmęs veiksnys - 2008 spalį trečdaliu (nuo 6% iki 4%) sumažinta bankų privalomųjų atsargų norma.
Privalomosios atsargos yra pinigai, kuriais bankai vykdo kliringą, ir tos kliringinių pinigų sumos sumažėjimas milijardu (nuo 3 mlrd iki 2 mlrd) negalėjo nepadidinti sisteminės rizikos.
Mano nuomone, gerai tai, kad LB rašte faktiškai pripažįstama, jog VILIBOR turi mažai bendro su realiais bankų skolinimosi kaštais, tai bus galima panaudoti prieš juos tolesnėse diskusijose dėl VILIBOR metodikos keitimo. Labai įdomi LB mintis, kad esant nedidelei tarpbankinei rinkai nėra kaip apsisaugoti nuo to, kad pagal realius sandorius skaičiuojamos tarpbankinės palūkanų normos galėtų būti nepagrįstai įtakojamos per individualius veiksmus (matyt reikėtų suprasti - vienetinius sandorius), o taikant banku deklaruojamas (hipotetines) palūkanų normas taip neatsitiks
M.