Verslo konfliktų su bankais nagrinėjimas Saulėtekio darbo grupėje

Gru 29, 2010 by

Vykdydama savo misiją, Saulėtekio komisijos Verslo finansavimo sąlygų gerinimo darbo grupė vykdo nuasmenintų verslo konfliktų su bankais analizę. Sprendimas pradėti tokį nagrinėjimą priimtas 2010.02.19 darbo grupės posėdyje ir patikslintas 2010.04.09.

Svarstymai vyksta, išvados daromos, pasiūlymai teikiami (posėdžių protokolai Nr. 7, 9, 10). Kas turite reikalų su bankais, siūlome pasiskaityti. Čia įkeliame tris nuasmenintas svarstytas bylas (irgi pasiskaitykite). Jų galėtų būti daugiau.

1. rastas_nuasmenintas_20100804 (.doc)

2. rastas_nuasmenintas_20101008 (.doc)

3. 20101126_santrauka_nuasmeninta (.doc)

Kilus problemoms, bankai nutraukia kredito sutartis ir vengia atsakinėti į rašytinius klientų laiškus, mat atsakymai galėtų būti panaudoti teisme. Bankai agresyviai naudojasi sutartyse įtvirtinta atsakomybės asimetrija – dėl visko kaltas, ir už viską atsakingas, ir skolingas vien klientas. Taip neturėtų būti, tai prieštarauja teisingumui, bet deja tai nuolat vyksta.

Mes ieškome sprendimų. Teoriškai teisingumo sistema turi savo saugiklius, tačiau juos reikia aktyvuoti ir  naudoti. Gerų norų tam neužtenka, reikalingi faktai ir argumentai.

Jeigu turėjote rimtą susidūrimą su bankais, ir manote, kad konflikto metu nukentėjote neteisingai, galvojate kad Jūsų atvejis yra vertas Saulėtekio komisijos nagrinėjimo, kreipkitės į mus – žiūrėsime, ką galima daryti. Deja Saulėtekio komisija neturi liepiamosios galios bankui konkrečiu atveju, bet požymiams atsikartojant formuluojamos problemos ir reikalaujami sisteminiai ir įstatyminiai sprendimai.
Kreipkitės: http://banku-naujienos.lt/kontaktai/

Laukiame Jūsų bedradarbiavimo.

LSVVT VFSGDG

136 Komentarai

  1. LSVVT

    Laba. Taip bandeme paimti paskola (200 000 Lt) is Swedbank. Bet bandymas nesekmingas,nors ir buvo parodyta pasirasyta sutartis su Latvijos valstybine istaiga. Nenorejome uzstatyti savo nekilnojamo turto. Kitu iseiciu nebuvo siuloma.

  2. LSVVT

    Musu imone 2008 geguzes menesi pasirese su SEB banko kreditavimo sutarti del prekybos centro statybos X mieste, kuriame musu imone turi ikurti statybiniu ir buities prekiu parduotuve. Prasidejus statyboms viskas, tai yra finansavimas buvo tvarkingas, bet ipusejus pradejo strigti. Centra turejome baigti 2008 rugsejo menesi. Mes ji ir pastateme, bet paleisti prekybos negalejome del banko nevykdymo isipareigojimu. Jau rugpjucio menesi, dar nebaigus statybos bankas pareiske, kad atejo krize, jie siuo projektu nepasitiki, ir pradejo prasyti papildomu uzstatu jeigu norime pabaigti statybas, ir susimoketi uz jau rangovu padarytus darbus. Aisku projektas buvo pastatytas, ir buvo prasiskolinta statybos bei kitoms bendrovems uz padarytus darbus. Su bendrovemis prasidejo teismines bylos, o bankas vis reikalavo papildomo uzstato. Musu imone patyre labai didelius nuostolius tvarkydama
    papildomus uzstatus ir mokedama palukanas uz 80 proc. sunaudotos banko paskolos. Taip klimpome i skolas. Siaip ne taip susitvarkeme ir 2009 metu balandi paleidome si projekta. Bankas sumokejo tik dalinai nesumoketus pinigus likusieji liko musu imones kitoms imonems skolos.
    Visa si projekta musu imone pradejo be jokiu skolu ir pati investavo apie 40 proc savu lesu. Nepradejus veiklos ,del banko isipareigojimu nevykdymo laiku, pradejome veikla su 300’000 litu skolomis, kurios neduoda ramybes dabar
    nei laiku moketi bankui.
    Siuo metu situacija sunki, uzstatytas savininko visas asmenis turtas, visas bendroves turtas, visas savininko laiduotojo turtas. Bankas kol kas tempia sia situacijo tolyn, bet realiu pokyciu nera, nera pacios ateities. Norime kad bankas perziuretu musu paskola, protingai isdestytu, kad galetume realiai dirbti ir susimoketi.
    D.

  3. LSVVT

    Laba diena,
    Konkrečiai susiduriau su Lietuvos kredito unija pagal Ekonomikos skatinimo planą naujoms įmonėms, norint gauti 20 000,00 Lt paskolą negana to, kad reikia sedeti ir kurti pakankamai nelengvą verslo planą, taip pat reikalingas užstatas ir dar 10 proc. nuo gaunamos paskolos įnešti ir
    užšaldyti sąskaitoje. Kur čia matote pagalbą verslui?
    Su pagarba,
    L.

  4. LSVVT

    nebendravau, bet labai pritariu Jūsų veiklai. Tai aukšto lygio atsakymybė už savo šalį.
    5min\ diena darbo bendram labui pakeistų Lietuvos veidą.
    A

  5. LSVVT

    Sveiki, Aš V. atstovauju Muzikos Kluba Linksmasis Akordas mes esame isteige dvi muzikos kokyklas Pasvalyje ir Panevežyje .,tai smulkus verslas nei vienas bankas nepadėjo. Atskimas budavo kad asocijaciju nefinansuojam. Tai tegul moka pašalpas jegu neledžia patiems užsidirbti
    GĖDA.

  6. LSVVT

    Bandeme kalbetis su bankais, apyvarta 1mil.300000,lt. turejome uzstata dirbam pelningai, Daugiau neisiu. visiskai neidomus, neturiu supratimo kodel. Pasiskolinsiu Rusijoj. Skandinavu bankai kelia didelia gresme ekonomikai, buvo lietuvos saugumecio ataskait. Sarkinas ataskaita pavadino durnyste. gal…..

  7. LSVVT

    Laba diena,
    Manau problema yra ne vien bankuose, o ir versle. Daug rizikingų ėmėjų ir prisižaista anksčiau dalinant kreditus į kairę ir į dešinę. Mūsų bendrovė nesunkiai praėjusiais metais prasitęsė kredito linijas(apie 25 mlj Lt) ir dar metų eigoje 5 mlj Lt pasididinome esamas linijas su vienu iš tų minimų “blogiukų”. Nėra taip, kad bankai tikrai nenorėtų skolinti, jei bendrovė pajėgi grąžinti kreditus?
    Pagarbiai
    R.

  8. LSVVT

    Laba diena,

    Musu firma kreipesi i Nordea del lizingo bet negavome rastisko atsakymo tik telefonu buvo pasakyta kad negausime.Buvo nusiusta balansai ,paraiskos ,metines
    ataskaitos bei verslo planai.
    Taip pat krepemes i SwedLizinga bet negavome lizingo taip pat.
    Su pagarba,
    S

  9. LSVVT

    Taip mėginu paimti kreditą iš skandinaviškų bankų, bet nesėkmingai.

  10. LSVVT

    Sveiki,
    Grąžinau vartojimo paskolą dar pernai vasarą. Daugiau neėmiau ir stengsiuosi, kad to nereikėtų daryti ateityje.
    Tarptautinis finansinis kapitalas – tai po pasaulį vaikščiojančių dramblių banda, jei ne suryjanti, tai traiškanti mažas valstybes, bendruomenes, nacionalinį verslą, pagaliau – patį pasaulį ir gyvybę!!!
    Todėl teikti “finansinę” pagalbą šiam kapitalui gali tik vyriausybė, kurią maitina šis kapitalas.
    Linkiu Jums sėkmės tokioje nelengvoje demokartinėje kovoje!!!
    adv. E.

  11. LSVVT

    Laba diena,
    Viename iš renginių, skirtų skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą (vyko pernai “Litexpo” rūmuose), SEB atstovų teiravausi, kokių galėčiau tikėtis kreditavimo sąlygų savo mikro įmonei apyvartinėms lėšoms didinti. Gavau paaiškinimą, kad sąlygos lygiai tokios pat, kaip ir visiems kitiems Lietuvos juridiniams asmenims (ta pati dokumentacija, užstato būtinumas, nemažos palūkanos, tie patys delspinigiai ir t.t.). Jokių atidėjimų, jokių lengvatinių mokėjimo grafikų.
    Visas skirtumas, kad atėjusi tiesiog iš gatvės su geru užstatu gaučiau palūkanas pvz. 8-9 proc., o pagal valstybės remiamą programą – 6-7 proc. Kaip supratau, visą tokio kreditavimo riziką prisiima valstybės (ES) fondai, bankai nerizikuoja niekuo, taigi niekaip ir nedalyvauja paramoje
    smulkiam verslui.
    Jeigu taip mūsų valdininkija supranta bankų paramą smulkiam verslui, tai nė kiek nesistebiu, kad to smulkaus verslo (legalaus) pas mus tiesiog nėra. Ir nebus, kol parama netaps reali.
    Pagarbiai,
    R

  12. LSVVT

    Bandžiau paimti kredita iš SWEdbanko, bet, kad labai didelės palūkanos ir manęs tai netenkina. Nematau, jokios logikos, kai už savo pinigus laikomus banke moka 0,6 proc. metinių palukanu, o jeigu nori paimti kredita, tai su 12-17 proc. metiniu palukanu. Jeigu nori paimti 200 000 litų paskolą 20metu laikotarpiui, tai per 20 metų bankui turesi sumoketi apie 77600 Lt.Tai gaunasi, kad bankas is manęs uždirbs 38,8proc. nuo paimtos mano 200 000 Lt sumos. Labai blogai, kad bankai nepaaiškina, kad daugeliu atveju klientai pirmiaisia dengia palūkanu suma, o po to grąžina
    kredita. Kreditų suteikimo sąlygos yra labai blogos ir nepalankios kredito gavejui.
    Todel is banko as nesiryžau imti paskolos. To daryti neleidžiu ir vaikams. Geriau pasiskolinti pinigu is draugu, jeigu tokiu draugu dar turi. Ir draugui sumoketi 6-7
    proc. metinių palukanų. Tai ir paciam ir draugui bus nauda.
    Girdejau apie Šiauliu banka, bet dar su šiuo banku apie kredito paėmima nekalbejau, todel negaliu tai įvertinti.
    D.

  13. LSVVT

    Sveiki,
    mes bandeme kalbetis su SEB taciau ten be sansu. jeigu imone neturi turto niekas tau neskolins pasake.
    O mes nekilnojamo turto neturime., mes tik turejome kelias rimtas sutratis su didelemis imonemis kurios atsiskaito 60 d po prekiu pristatymo.
    Pagarbiai
    A

  14. LSVVT

    Kreipiausi į skandinavų banką paskolos 2 kartus: 2008 ir 2009 metais.
    Abiems kartais buvo atsakyta neigiamai, remiantis “nepatikimais” augančios įmonės finansiniais rodikliais.
    E.

  15. LSVVT

    Dziaugiames, kad atsirado tokia iniciatyva, musu imone taip pat nusivylusi Lietuvoje veikianciais bankais. Preitu metu spalio menesi kreipemes i AB “Swedbank”, Klaipedos skyriu.
    Taremes del faktoringo, iki 80.000 Lt. Paprase pateikti finansines ataskaitas, kurias nusiuntem ta pacia diena.
    Imone dirba pelningai, taciau truksta apyvartiniu lesu, kad padidinti gamyba ir pardavimus, subalansuoti mokejimus. Lyginant su imones apyvarta, si suma nera didele. Taciau, is ju jokio atsakymo nesulaukem. Praejus kelioms dienoms mes patys skambinomes jiems. Paaiskino, kad tuoj, uz keliu minuciu, susisieks su mumis paskirtas atsakingas asmuo. Tadiena skambucio nesulaukem. Praejus dar kelioms dienoms vel skambinomes verslo bankininkystes projektu vadovui, pakartojo, kad tuoj su mumis susisieks atsakingas asmuo. Ir taip iki sios dienos niekas su mumis nesusisieke ir jokio atsakymo nepateike. Atrodo, kad jiems tiesiog mes neidomus, galetu bent jau kazkoki paaiskinima pateikti.

    Noretume aiskumo, skaidrumo ju veikloje. Pagaliau taip ir neaisku, kokius kriterijus imones turi atitikti? Dabar planuojama smulkiam verslui skatinti skirtas lesas panaudoti stambiom gamyklom probleminiuose rajonuose plesti. Bet juk ekonomikos variklis smulkus ir vidutinis verslas! Kas cia per absurdai darosi! Argi negalima ideti pastangu, kad pakoreguoti kriterijus, kuriais remiasi paskolas teikiantys bankai (ar jiem lesas skyrusios institucijos). Ne karta girdejome, jog neva bankam iskolinti skirtas lesas suteike is ES atsakingos institucijos ir jos nustate per grieztus reikalavimus. Norime zinoti tada,kokius reikalavimus jiems nustate? Gal ukio ministerija gali inicijuoti perziureti siuos kriterijus. Sios lesos turi pasiekti Lietuvos smulku ir viduini versla, tai butu didele paspirtis greiciau
    Lietuvos ekonomikai atsitiesti. Juk turime didziuli potenciala, parodykim, kad sugebam tvarkytis ir lyderiauti Baltijos salyse.
    S.

  16. LSVVT

    Esu UAB “……” vienintelis akcininkas ir direktorius. Turiu labai skaudzios patirties del sio klausimo. Net buvau susiruoses rasyti laiska Ukio Ministrui, arba kreiptis i zurnalistus.
    Imone dirbanti be sustojimo nuo 2006 m. statybos sektoriuje, ir per veiklos laikotarpi 2009 m. patyrusi tik
    3000Lt nuostoli, negavo minimalios lengvatines, saugios (su turto ikeitimu) paskolos. Pasistengsiu glaustai:
    Pagal parama “smulkiam ir vidutiniam reslui” bandyta pasiskolinti pinigu is Kaune esanciu banko padaliniu:
    1. Siauliu Bankas – 2010.07.13d. kreiptasi. 2010.07.26d. gautas neigiamas atsakymas. Dokumentai net nebuvo svarstyti kredito komitete, kitaip tariant nusedo banko stalciuje.
    2. Bankas Citadele , buves Parex Bankas – 2010.07.22d. kreiptasi. 2010.09.26 gautas neigiamas atsakymas. Buvo vilinamas laikas, vazduojama, kad daroma viskas, kad imone galetu pretenduoti i kredita.
    3. Ukio bankas – 2010.07.26d. kreiptasi. 2010.08.17d. gautas neigiamas atsakymas. Dokumentai net nebuvo svarstyti kredito komitete, kitaip tariant nusedo banko stalciuje.
    4. Nordea – 2010.07.26d. kreiptasi. 2010.08.17d. gautas neigiamas atsakymas. Atsakymas labai greitas, aisku neoficialus…”banko darbuotojai turi nurodymus, neskolinti, bet graziai viska pasakoti ir temti laika, tam kad sudarytu vazda, kad yra labai stengiamasi”.
    5. Medicinos Bankas – 2010.09.01d. kreiptasi. 2010.12.06d. gautas neigiamas atsakymas. Atkreiptinas demesys i viso proceso laika! Tuom viskas ir pasakyta.
    6. Ir paskutinis bandymas Kredito Unija – 2010.09.05d. buvo kreiptasi, nurodzius, kad bus parasytas skundas ministrui, 2010.09.05d. gautas atsakymas “kiek buvo besikreipianciu, nei vienas nera gaves paskolos”…viskas tuom ir baigesi.

    Reziume – visas situacijos issiaskinimas uztruko imonei puse metu, bankai kategoriskai yra nusistate del ES lesu skolinimo, siekiant suzlugdyti vyriausybes ketinimus padeti smulkiam ir vidutiniam verslui. Banku darbuotojai yra ipareigoti banko valdymo organu, kalbetis su klientais
    ipantingai mandagiai (nors kai kuriuose bankuose truksta tiek kompetencijos tiek atsakingumo), temti laika maksimaliai, tiek kiek klientas gali “kantriai laukti” pries tai nurodzius, kad bankai tikrai skolina pinigus.

    p.s. del laiko stokos, nepamineta duagiau detaliu ir konkretumu, kurie dar stipriau apibreztu ivykusia situacija.
    K.

  17. LSVVT

    Gavome informacija, kad renkate info apie imones ,kurios negavo paskolos is skandinavisko banko . Musu imone negavo paskolos, gal ir butu gavus, bet salygosbuvo tiesiog ne zmoniskos.
    Gavome paskola is Siauliu banko tikrai geromis salygomis.
    Tiesa gavome is Siauliu banko net dvi per 2010 metus J
    Pagarbiai,
    Uab

  18. LSVVT

    Taip, bandeme beveik visuose bankuose.
    1. Visu banku pagrindine problema uzstatas t.y. visur skelbiama, kad garantavus IVEGAI uzstato uztenka 10% paskolos, taciau realiai visi bankai reikalauja 100%-150%
    uzstato net ir gaunant IVEGOS garantijas.
    2. Bankai leidzia sau nefinansuoti jiems nepatinkanciu sriciu, nors ir yra paruostas realistinis verslo planas kur matyti kad verslas bus pelningas net pagal pesimistini
    scenariju t.y. tik atejus i banka ir pasakius kad norime paskolos pvz. siuvimo verslui pradeti gauni atsakyma -”NE, mes sitoje srityje jau buvome nudege ir sitos srities tikrai neremsime” ir niekas toliau nedomina, nei projektai, nei skaiciai, nei perspektyvos…
    3. Kazkodel visi bankai isitikine, kad versla galima daryti tik su uzsieniu t.y. reikia tureti uzsienio partnerius, o kurti versla Lietuvos rinkai neva neimanoma, nors yra atlikti rinkos tyrimai, atlikti skaiciavimai ir skaiciai rodo, kad galima uzdirbti gerokai daugiau negu yra planuojama.
    Su pagarba T

  19. LSVVT

    Todel, kad skandinavu bankai nenori bankrutuoti po keleto metu. Jie jau pasimoke is visu tu atveju, kurie paskutinius metus yra aktualus ir Skandinavijoje. Kai kai kurie nedideli bankai zarstosi pazadais apie gerus procentus ir garantuotas indelius, o po to staiga zmones praranda viska. Skandinavu bankai laikosi taisykles 80 : 20. Jeigu negali imoketi 20% nuo tos sumos, kuria nori pasiskolinti pvz. busto pirkimui, tai turi pirmiausia juos susitaupyti ir tik tada vel gali bandyti gauti paskola. Be to kadangi personalinio numerio sistema leidzia bankams ir dar kelioms
    istaigoms tiksliai zinoti klijentu pajamas (nes bankai turi informuoti mokesciu ministerija), ir nera seselinio mokejimo (viskas eina per banko saskaita ir jokiu vokeliu, o jeigu ir turi grynu ju negali panaudoti) gali bankai paskaiciuoti kokios yra realios seimos islaidos ir ar realu yra klijentui duoti paskola. Todel jie ir yra atsargus Lietuvoje, kur seseline ekonomika yra dvigubai didesne.

    Esame girdeje daug nerealiu paskolu is Lietuvisku banku, apie kuriuos tik anekdotus galima rasyti. Vienas is pvz. gali buti kai bankas duoda 120% paskola eiliniam darbininkui. 80% bustui, 20% automobiliui ir dar 20% kasdieniniam vartojimui. Ar tai realu? Reiskia banko tikslas tik vienas – suzlugdyti klijenta.

    Tai tokios mintys is cia.
    L.

  20. LSVVT

    Noriu pasiteirauti, ar pratęsiant sutartį bankas (DnB NORD ) turi teisę didinti palūkanas?
    Pvz.dabar nustatytos 4 proc.palūkanos,o reikalauja 7 proc. ( įkeisto turto pakanka, laiku nesugebėjome grąžinti kredito, sutartį pratęsti sutinka tik metams, reikalauja sutarties mokesčio).
    Pagarbiai,
    Rimvidas

  21. LSVVT

    Taip musu imone tai pat prase Swedbanko paskolos verslui nors ir esame niekam neskolingi, lizingam tai pat isgyvenom krize bet tai pat atsisake suteikti paskola.

  22. LSVVT

    Laba diena, taip buvo atvejis kaip pries tris metus bandziau pasiskolinti is banko tris tukstancius litu ir jie man po dienos pareiske kad esu nemoki ir nepastovus atlyginimas, sito pasakymo nesupratau nes niekada
    nebuvau emusi paskolu ir jei pirkdavau issimoketinai susimokedavau. Be to dirbau jau treji metai vienoje draudimo bendroviu ir gaudavau 1500 lt. atlyginimo,gyvenau su draugu tad uz gyvenamaji plota nereikedavo moketi, visi pinigai likdavo mano reikmem. Buvau siek tiek susitaupiusi bet kai norejau pirkti automobili pinigu neuzteko,tad iseitis gera buvo bankas… bet po ju tokio sprendimo tai susinervinau. Jie man pasiule kreditine kortele! Kazkoks zmoniu zeminimas!Jei nepervedama alga tai nenoreciau net kreditiniu korteliu tureti su sitais slyksciai “nagais”.

  23. LSVVT

    Laba diena,
    Prasau , pasidomekite banku mokesciu uz pinigu pervedimus i Europos sajungos salis. Skaiciai ispudingi!
    Pervedant pinigus is Vokietijos banku i kitas EU salis, banko pavedimai kainuoja simboliskai kelis eurus arba visai nieko nekainuoja…….

  24. LSVVT

    Keletas minčių pamąstymui apie pateiktą problemą:

    *1. Kodėl bankams buvo perduoti pinigai į sąskaitas (tai juos ir neskatino jų perskolinti ):*
    a) gal mokėjo palūkanas vyriausybei? bet už ES paramos pinigus gaunamos palūkanos mažina paramos intensyvumą
    b) “bloga mintis” kas priėmė tokį sprendimą ir reikia tų asmenų sąsajas peržiūrėti banko atžvilgiu. Tuomet žaidimai valiutomis (naktimis ir dienomis duoda nemažus dividentus bankui ar makleriui).
    b) gal vyriausybė netiesiogiai suteikė paramą bankams?

    *2. Kodėl LRV netaikė paprasto paskolintų lėšų kompensavimo bankui pvz per 5d. nuo paskolos sutarties **su įmone **sudarymo (išmokėjimo) momento? *.
    Tuomet neliktų prielaidų korupcijai ir bankai būtų suinteresuoti perskolinti pinigus verslui, uždirbti ir nereikėtų konkursų bankams. Užtektų Lietuvos banke 3 žmonių skyriaus ir skaidrių procedūrų .

    *3. Fiziniams asmenims skandinavų bankai skolina normaliai*

    4. *Problema gali būti, kad realiai bankai nematė savo klientų veikloje dėl krizės konkrečių ekonominių pagerėjimų ir todėl neskolino *(kai kurių įmonių vadovų finansinis raštingumas yra labai žemo lygio, taupo pinigų verslo
    konsultantams, o savo jėgomis to pateikti bankui kvalifikuotai ir tinkamai nesugeba)

    Pagarbiai,
    D.
    Vadovas (nuasmenintai)

  25. LSVVT

    Mes neprašėme jokios paskolos iš banko.Patys kapstomės kaip galime

  26. LSVVT

    taip mes bandem ir bandom paimti Snoro, Siauliu, Medicinos, Parex banke kredita, bet mums jo niekas neduoda, nustate salygas, kurias neimanoma ivykdyti.
    Siuo metu esam istumti i kampa ir nebezinom ka daryt, kadangi mes darom namo renovacija, o savo lesu liko mazai ir ju neuzteks igyvendit visu invisticiniam projekte numatytu darbu. Butu malonu jai jus mum padetumet gauti banke paskola.
    Kitu atveju mums reikes grazinti vyriausybej ju suteikta mums parama.

  27. LSVVT

    Buvo uzstatas ( didesnis uz prasoma suma 3 kartus), kazkokia rodoma veikla, perspektyvos veiksmu ir biznio planas bet…. nieko nepadarysi …

  28. LSVVT

    Sveikinu paemete gera temą,
    prieš kelis men prašiau… kreditines korteles iki 4000 lt,tai pasiule ..iki 2000 tukst,,kai alga ateina i ta pati banka virš 2000 tukst.
    Dabar nesenai patys paskambijo,siulo,sakau kiek duosit ar vel 2000,,nesako ,reikia eiti klauptis,nors viską gi mato visus kiaurai prieina prie visų duomenų,tai ir pasakiau,kad yra dar ir normalių bankų,kad senai pasiemiau kiek norejau..
    Pagarbiai,
    A

  29. LSVVT

    Čia straipsnis – informacija apie bankų savivalę.
    http://www.balsas.lt/naujiena/505817/banku-voratinkliuose

  30. LSVVT

    Sužinojau apie Europos pinigus verslui rugsėjo mėn. kreipiausi į kredito unija spalio mėn. Man buvo paaiškinta, kad aš norėdama gauti paskolą (30000 lt), turiu išklausyti mokymus ir gauti išklausytų mokymų pažymėjimus.išklausiau mokymus, gavau pažymėjimus ir t.t. mano įmonei nėra metų, metai kaip įsteigta bus 2011 kovo mėn. į visus jų keliamus reikalavimus atitikau.Į monė veikia, sunkiai bet dirbam, reikėjo tik trupučiuko pinigėlių pasiruošti prieš šventiniam pardavimui, bei kad išsilaikytume per sunkiausią
    laikotarpį (žiemą).
    Kad gaučiau tuos 30000lt. buvo reikalingas verslo planas, kaip ir kur aš juos panaudosiu, verslo plano paruošimas 3500lt (pasisiūlė paruošti mokymus vedantis vaikinukas, paklausus kokią duoda garantija – ogi jokios, jis parašo verslo planą, o aš nešioju per visas kredito unijas gal kuri užsikibs – marazmas), bei kad aš gaučiau tuos 30000lt, turiu tapti kredito unijos pajininku, pajus 10% t.y. 3000lt, kuriuos užaldau. Mano versle 6500lt yra dideli pinigai, ir išimti juos iš apyvartinių lėšų bijojau rizikuoti, nes neaišku gausi tą paskolą ar ne, o švaistytis pinigėliais neturiu iš ko.
    Be to kad gaučiau paskolą turiu turėti nekilnojimo turto, jei neturiu turiu gauti Invegos garantija, ir laiduotoją. Visai susipainiojau, ir nutariau kaip bus taip bus, ir dėl paskolos nesikreipiau.
    Įmonėje idarbinti buvo 5 darbuotojai, negavusi pinigėlių negalėjau atsivežti prekių, teko taupyti. 2010m. lapkričio mėn atleidau 2 darbuotojus. Nuomojom patalpas “Skrajoj” 73m2, nuoma ir paslaugos 3500lt/1mėn. be prekių negalėjau
    išlaikyti tokio ploto, užsiauginau skolą, teko išsikraustyti į pigesnes ir mažesnes patalpas, nuo 2011 sausio 5 dirbam Audėjo BC. Vieta neatidirbta, pardavimų nėra nes sausio mėn. patalpų nuoma, atlyginimus, bei mokesčius reiks mokėti o pinigėlių tik “minimum”.
    Didelių skolų neturiu, bet jei tokia situacija bus toliau – negarantuoju, kad susimokėsiu.
    Jei tik kas nors iškels ieškinį, iškarto sakysiu skebkit man bankrtotą, nes Lietuvoje verslui išgyventi neimanoma. Dėl 1.mokeščių, 2. bankų, 3.inflecijos. Aš tam jau esu pasiruošusi, jei užsidaro įmonė iš karto su šeima išvykstam į Anglija, ir dirbam tą ką pradėjom Lietuvoje.

  31. LSVVT

    Taip bandėme prašėme apyvartinėms lėšoms tik 50 tukst.Lt.

    Pradėjome nuo Swedbanko – kadangi imonės savininko asmeninis turtas yra pirktas per si banka, galvojom kad kazi kaip palankiau pazvelgs i viska ir jei reikės užstato tai pervertinus turta, 100% butu uztiktrinta paskola….
    taciau banko vadybininkai net nepaziureje i imones rezultatus balansus turejo priesiska nusiteikima…

    Toliau DnB NORD bankas – visos imones apyvartos buvo siame banke, per 3 minutes pasake, kad NE.

    Na su mumis tikrai normaliai kalbejosi SNORO bankas ir siuo metu mes su “viskuo” pereiname kaip tik i si banka.

  32. LSVVT

    Sveiki,kadangi esame jauna firma,nuo 2010.07.15. pradejome veikla. Bandeme kalbeti del paskolos,bet…
    O islaidu turime ir turejome atidarant kavinuke – kepyklele. Apyvartines lesos reikalingos veiklai stiprinti.
    Noretume informacijos ir butume dekingi.
    Pagarbiai
    S

  33. LSVVT

    Neturiu net ka kalbeti apie bankus, tyciojasi is ilgalaikiu klientu, net nezinau kam jie gali skolinti jeigu nuolatiniams klientams atsako ne.

  34. LSVVT

    Norėčiau pasidalinti savo mintimis apie SEB banko veiklą.
    Pridedu laišką ( išsiūstą elektroninių paštu) į kurį atsakymo negavau nors keleta kartų žadėjo atsakyti, taip ir kapstomės po truputi.

  35. LSVVT

    Bandziau. Danske nedave, svedas net nepradejo sneketi. Siauliai noormaliai- dave.
    Imone pelninga- ko jiems truko nezinau.

  36. LSVVT

    Gerbiami LSVVT,

    Jūsų pateikta informacija gali būti klaidinga:
    vien SEB ir Swedbankas išdavė 29 mln. litų (šaltinis VŽ) arba bent 23,7 mln. litų (šaltinis ŪM svetainė skatinimoplanas.lt) nuo 2010 metų.
    Taip pat, siūlau atkreipti dėmesį į galimai įdomų faktą, kad mažieji vietiniai bankai yra gerokai peržengę 100 proc. ribą dar 2010 metų pirmojoje pusėje. Pirmas taip padaręs bankas buvo ŪB, dar pirmą 2010 ketvirtį, iškart po vyriausybės taikytų sankcijų (baudų). Priemonė yra taikoma nuo 2009 vidurio, tad lėšų panaudojimas, indikuotų itin trumpą paskolų periodą, kas yra mažai tikėtina, todėl galima būtų daryti prielaidą, kad galimai buvo skolinta susijusioms įmonėms, panaudojant lėšas ne pagal paskirtį.
    Tačiau tai tik spėjamas scenarijus.
    Pagarbiai,
    M.

  37. LSVVT

    Aš esu smulkios įmonės vadovas ir pats bandžiau paimti paskolą verslui iš bankų. Šiaulių bankas paprašė 5 kartus didesnio užstato, o kituose bankuose turi būti nepriekaištingas balansas ir negali turėti jokių įsiskolinimų. Tai kaip gaut paskolą, net jei turiu gerą užsakovą darbams , yra sutartys, tik pagal jas apmokėjimas pridavus objektą yra per 180 dienų. Automatiškai padidėjus išlaidoms sėdom į sąlyginį minusą, pritrūkom apyvartinių lėšų. Tačiau bankams tai neįdomu. Kiek žinau bankams buvo duoti pinigai verslo skatinimui, tačiau jie vietoj skolinimo, prasuko tuos pinigėlius savo reikmėms gerinti. Pvz. man tiesiai šviesiai buvo pasakyta eik pas Kubilių ir tegu jis skolina ir tai pasakė tas pats Šiaulių bankas. Kad jie daug paskolino, tai nereiškia kad paskolino tiems kam reikia. Taip kad tas smulkaus verslo rėmimo planas yra tik skambūs žodžiai ir nesvarbu kad vyriausybė suteikia garantijas (kaip “Invega” ir pan.), pirmiausia bankas
    sprendžia ar siųsti tavo duomenis Invegai ar ne. Dažniausiai jie net nesiunčia , o pasako kad jums paskolos nebus nes neatitinka tu reikalavimų. Ir tokių atvejų žinau ne vieną. Vienas jų – įmonės metinė apyvarta 2 milijonai. Jiems reikėjo 150000 litų ir negavo, nes anksčiau apyvarta buvo didesnė.Jeigu įmonės turėtų tai ko reikalauja bankai, tai nelabai reiktų tų bankų. Ko pasekoje labai puikiai
    suvešėjo privatūs skolintojai. Be to banko palūkanos šiam metui yra žvėriškos.

  38. LSVVT

    2010 lapkricio men. kreipiausi i SwedBank AB Vilniaus filiala (Konstitucijos pr.) del paskolos tik 150.000 LTL naujai ikurtai imonei (2010.03.10) UAB X . Per imones gyvavimo laikotarpi imones pajamos is veiklos buvo apie 70000 LTL, o akcininkai buvo paskoline 100000 LTL imones veiklai (programiniu irangu ir licenciju pirkimui).
    SwedBank net neuzsimine apie INVEGos garantijas ir “palengvintas” palukanas. (Nezinau, gal SWEDbankas nera patikimas ir INVEGos garantiju niekas neteikia ju
    klientams) SwedBank’ui buvo visiskai neidomu pasirasytos paslaugu sutartys, garantuojancios imonei pastovias iplaukas paskolai grazinti, palukanoms padengti ir veiklai plesti.
    SwedBankui buvo svarbiausias ir vienintelis reikalavimas- nekilnojamojo turto uzstatas. Paskolos dydis butu buves maximum 50-60% uzstatomo nekilnojamo turto rinkos vertes.
    Girdejau ganda, kad turint “geru” pazinciu galima viska “sutvarkyti”. Bet turiu didele asmenine problema nudienos lietuviskoje “kombinatoriskoje” aplinkoje – nesu daves kysio ir nezinau kaip tai reiketu padaryti. Be to pas mus “juodu” pinigu kasos nera…
    Draugas, uzsiimantis verslo konsultacijomis (specelizuojasi ES remiamais projektais), pasiule kreiptis i “normalius” lietuviska banka, t.y. Ukio banka… Paskolos kol kas negavau, bet susitikus su verslo paskolu vadybininke man viska isaiskino ir net apie alternatyvas papasakojo. Jau tada pamaciau sviesa tunelio gale…
    Tad, kai tik gausime paskola, patys suprantate kieno klientu patapsime… Be to, kazkas, kas atsakingas uz SVV remimo programa, pasigerins statistika ir gal dar koki
    lita premijos gaus… ;-)
    Kitas momentas, jei Lietuva is Lietuvos moketoju pinigu organizuoja kazkokias ekonomines programas, tai tegul remia savo kompanijas, o kam “kisti” ir remti dar uzsienietiskus bankus? Siaip, pritarciau ir valstybinio komercinio banko
    atgaivinimui (tik be Petricizmo (EBSW Petrikas) ideju). Be to, kaip mokesciu moketojas pageidauciau, kad visos “valdiskos” istaigos ir valstybines imones naudotusi tik lietuvisku banku paslaugomis (kam dar “serti persipenejusias kiaules, kurios tik ora gadina” ;-) )
    Siaip, Lietuvos bankineje erdveje skandinaviski bankai uzima dominuojancia pozicija. Sutikim, kad bet kuris “lietuviskas” bankas yra “mazesnio kalibro”. Manau, kad butu
    labai sveika prisivilioti koki vokiska banka…
    Pagarbiai,
    D

  39. LSVVT

    Taip , Jūs teisūs.
    Prieš pateikdami paraiškas verslo kreditui konsultacijos kreipėmės į SEB , SWED , DnB Nord , Ūkio , Medicinos , Šiaulių bankus. SEB ir SWED atsakė , kad paskolų neduos.
    Kiti bankai perdavė formas , kurias užpildžius bus kreditų klausimas svarstomas. Pateikus užpildytas formas su jose nurodytais dokumentais ir tt. visi bankai vienokia ar kitokia forma vis prašė papildomų dokumentų, informacijos. Galutinis rezultatas – nežiūrint to , kad turėjome įkeičiamą
    turtą – neigiamas.
    Išvada viena – paraiškos buvo priimamos banko darbuotojams iš anksto žinant ,kad niekas kreditų duoti net neketina. Visokių INVEGŲ garantijų pagalbos tikėtis irgi nėra ko. Tie keli bankai kurie atseit kredituoja į INVEGOS
    paslaugas spjauna. Lietuvoje verslo likučiai MARINAMI.

  40. LSVVT

    deja, mes patirties su jais neturime, tačiau dėl netinkamai bankų vykdomos veiklos visiškai pritariame ir palaikome Jūsų veiksmus. Taip ir toliau!

  41. LSVVT

    2010m. vasario menesi imone kreipesi i Ukio banka del kredito suteikimo pagal Lietuvos Respublikos vyriausybes patvirtinta verslo skatinimo plana, kreditui gauti. Ukio banko atstovai perziureje finasinius rodiklius pasake,
    kad tikrai gausime paskola 350000LTL, Tada imone supildzius reikiamus dokumentus, padarius verslo plana, padarius vertinimus ikeiciamam turtui pridaveme i banka, imokejome varzytinese 22500LTL uz perkama nekilnojama
    turta.
    Na ir prasidejo visa istorija, kadangi banko darbuotojai buvo mineje, kad imone gaus paskola per menesi, maksimum per du menesius todel imone pradejo plestis, sukure naujas darbo vietas ir t.t. ar del nekompetetingu darbuotoju ar del nezinia kieno kaltes, pradejom dokumentu koregavima,
    taisyma. Banko darbuotojos pacios nesuprasdamos ko reikia, mums liepdavo tai ta, tai ana dokumenta taisyti, mes pataise dokumentus vel pristatydavom i banka, is valstybiniu istaigu isimdavome pazymas, kad imone neskolinga
    valstybei, praeidavo menesis, pazymu galiojimas baigdavosi, vel naujas pazymas isimdavome ir t.t. Tai atostogaudavo darbuotojos, tai del kazkokiu mums nesuprantamu priezasciu vis niekas negaledavo dokumentu perziureti, darbuotojos viena nuo kitos stumde dokumentu tvarkyma, tai pamesdavo ar kazkur dingdavo musu pristatyti dokumentai, kuriuos mes
    ruosdavome per nauja.
    Per ta laika kol ruose dokumentus imone veikla pradejo strigti. Galu gale praejus 5 menesiams Ukio bankas Marijampoles skyrius perdave visus dokumentus svarstymui i Kauna, praejus menesiui gavome neigiama atsakyma del kredito suteikimo, banko darbuotojos mums paaiskino,
    kad kredito nesuteikia del to, kad triju sutarciu su fiziniais asmenimis datos klaidingai surasytos. Tada imones atstovai nuvaziave i Kauna pas administracijos diretorius papasakojo kokia yra problema, administracijos direktorius liepe pataisyti sutartis ir vel priduoti i banka, pataise
    sutartis vel pristateme i banka. Praejus dar menesiui vistiek gavome neigiama atsakyma be paaiskinimu kodel nesuteikia kredito. Viso 7 menesius vyko dokumentu rengimas ir svarstymas, po kurio gavome neigiama atsakyma.
    Imone negavus paskolos, pritrukus apyvartiniu lesu, siuo metu yra ant bankroto ribos ir greiciausia bankrutuos, nors imones veikla buvo pelninga ir perspektyvi, bet 7 menesiai laukimo ir pazadu mus suzlugde visiskai ir imoketi avansai varzytinese uz nekilnojamojo turto pirkima dingo, nes imone
    buvo isipareigojusi nupirkti ta turta. Bankas rase to turto savininkui rastus, kad vis dar vyksta svarstymas, bet taip ir nieko nesigavo.
    Musu nuomone lesos visiskai neefektingai skirstomos, is imoniu reikalaujama neimanomu dalyku ir t.t. Va tokia trumpa istorija. Lauksim atsakymo

  42. LSVVT

    Kai užregistravau savo individualią įmonę atsisakydamas individualios veoklos,kreipiausi į visus Šilutėje esančius bankus bet niko nesutariau o SEB dar parekomendavo nurodyti pajamas kuris padidinau o galutineme rezultate -sako pasitarėme ir nutrėme neduoti mol jauna įmonė…
    per 2010 mano įmonės apyvarta virš 3010 000 Lt neturėdamas apyvartinių lėšų esu sudėtingoje būsenoje nes atsiskaitymai stringa… turėjau minčių įsteigti UAB ,bet nežinau ar toliau vystyti veiklą juk net ir PVM moku o kodėl aš turiu suktis kaip žaltys ant šakės ir ar valstybei įdomu….nors valdžia tik stabdys ,bet gyventi reikia nors atsišaudyti iš apkasų tampa neįdomus užsiėmimas….vadovauti valsatybei reikia turėti viziją o ji kaip sakoma nuo Dievo …jei užgrobei pinigų tai dar nereiškia ,kad ir smegenų igijai….turint tas lėšas kuriom turi galimybę vyriusybė įtakoti šalies ekonomiką galima buvo padaryti žymiai
    daugiau ir tikrai duoti impulsą ,bet tikslai matyt kitokie…
    o mums kaip nedideliai šaliai galima taip viską akryvuoti ,kad didesnės net įsižiotų ,bet asmeniniai interesai čia pirmoje eilėje?.
    Eilinį kartą paskambinkime tuščiais puodais ,gal padės…
    A

  43. LSVVT

    Malonu kad egzistuoja tokia organizacija.
    As susiduriau su ta pacia problema – pagalba smulkiam verslui su Invegos garantija. Pradziai sukuriam imone ir atejom i banka. Darbuotojas pareikalavo balansa (nes
    imone jau yra), o todel kad balanso nera, rekomendavo kreiptis tik su ideja ir verslo planu. Veliau paaiskejo kad tokia situacija jiems netinka nes nera garantijos, o invega alia ne 100% užtikrina.
    Tada susisiekiau su Invega ir Invegos darbuotoja pranese kad tai yra nesamone, tegul atsako rastu. Rastu bankas atsakineti atsisake.
    Man pasirode kad tai yra Svedu samuokslas – alia mes tokie gereciai , o Lietuviai nemoka dirbti!
    Si informacija galima ir asmeninti – man ne gieda, as ne Svedijos pilietis, o Lietuvos J
    Bankai buvo SEB, SWED, Ukio, o Nordeja pasiule iskart negaisti laika ir kreiptis i Unija.
    Vat tokia mano istorija. Dabar su bendraminčiais bendom igyvendinti si ideja be pinigu. Aisku tempai nekokie L bet judam. Esu isitikines, kai pakelsim galva, vel prades skambinti „Swedai“ ir siulyti pinigus J Taip jau buvo 2002.
    Pagarbiai
    V

  44. LSVVT

    Gerb Ponai,
    As kreipiausi i Swedbank, bet mano pasiulymas bankui nebuvo idomus, priezastis- imone per silpna, nauja, maza.
    Tik pasikalbejau su vadybininkais, tuo viskas ir baigesi.
    Man atrodo, kad planas neblogas: paskola reikalinga 50% finansuoti prekiu prikima. Turint sutarti reikia vienkartinai patiekti prekes. Sutartyje nurodytos visos
    tikslios detales del prekiu ir mokejimo terminas. Pirkejas, viesoji istaiga (liaudiskai- valstybine istaiga) moka ES lesomis- finansavimo garantija labai didele (nepatyrusiam galima sakyti 100%, nors per 5 metus yra buve pavieniai nesumokejimo atvejai visoje Lietuvoje). Kol neturiu sutarties paskola nereikalinga. Sutartis laimina viesojo konkurso keliu. Mano nuomone rizika minimali- praradimas- tik viesojo konkurso rengimo islaidos. Direktoriaus viesuju konkursu patirtis- 5 metai.
    R

  45. LSVVT

    Jau ilga laika vargstam su kredito unijos mikrokreditavimu ………… projektas priduotas 2010 rugsejo menesi, iki sio laiko jokio atsakymo nei teigiamo, nei neigiamo. Pradzioj kredito unija svarste….. dabar Invega, paskambina pakalba. atrodo ir projektas itikinamas ir patys lyg irpasiruose duot, bet atsakymo nei teigiamo nei neigiamo nesulaukiam… tai apskelbe verslumui skatinti grand projekta, bet panasu, kad is to pelnosi tik paskaitas-mokymus vedancios imones…

  46. LSVVT

    Jus geriau pasidomekite kredito uniju igyvendinamu projektu Verslumo skatinimas.
    M.

  47. LSVVT

    Sveiki. Taip, mes bandem pasiskolinti is DnB Nord banko apie 20.000. Lt, bet del to kad esame nauja imone net vadovo laidavimas nepadejo, o kalbejom tikrai apie labai menka suma :)

  48. LSVVT

    Laba diena,

    Pabendravę su pažįstamais verslininkais, įvertindami korupcijos lygį valstybėje, nusprendėme į bankus nesikreipti. Apie 30 tūkstančių litų veiklos pradžiai pasiskolinom iš privačių asmenų. Bet jeigu būtumėm žinoję,
    kokias biurokratines kliūtis teks įveikti, kad gauti leidimą savo veiklai, turbūt būtume net nemėginę pradėti… Įmonę įsteigėm vasario mėnesį, leidimą veiklai pavyko gauti tik lapkričio pabaigoje. Visą šį laiką reikėjo mokėti mokesčius, nuomas ir t.t.
    Pagarbiai
    Direktorius A

  49. LSVVT

    todel kad vastybe skolinasi is ju …

  50. LSVVT

    Laba diena.
    Pasidalinau Jūsų laišku su keliais žmonėmis. Iš vieno, Jūsų minėtų skandinaviško banko darbuotojo, gavau atsakymą-komentarą. Siunčiu necenzūruotą ir jo nekomentuoju, nes neesu kompetetingas šioj srity:

    *Raso neismaneliai. Tegul kreipiasi i EIF(europos investicini fonda), kurie numate tam tikras salygas smulkioms ir vidutinems imonems, norincioms pasiskolinti pagal JEREMIE programa. Deja imoniu, atitinkanciu kriterijus, nelabai yra.*

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

Komentatoriams: pažymėkite varnelę, norėdami gauti sekančius šio įrašo komentarus el.paštu.
(Nekomentuojate? Galite užsisakyti komentarus el.paštu čia).