Lietuvos ekonominis saugumas ir finansų sektorius

Lap 10, 2010 by

2008 metais daug emocijų sukėlęs dokumentas

Ekonominio saugumo stiprinimo programos projektas, kurį oficialiai paskutinį kartą Ūkio ministerija pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2008 m. liepos 27 d.,  ir kuriame buvo apibūdinta grėsmė finansų sektoriuje:

1)      finansų sektoriaus nestabilumas. Lietuvos bankų sektorius yra labai susitelkęs ir priklauso nuo vieno užsienio regiono bankų (investuotojai iš Skandinavijos per dukterinius bankus užima apie 68,7 proc. rinkos), todėl Šiaurės šalių finansų rinkoje kilusios problemos gali turėti įtakos Lietuvos bankų veiklos stabilumui. Viena vertus, finansiškai stiprių ir gerą reputaciją turinčių Skandinavijos valstybių bankų dominavimas šalies bankiniame sektoriuje prisideda prie šalies bankų sektoriaus ir finansinių paslaugų (taip pat ir viso ūkio) plėtros bei stabilumo didinimo. Šių institucijų deklaruojamas ir faktiškai pagrįstas įsipareigojimas Baltijos regione vykdyti atsakingą ir į ilgalaikius tikslus orientuotą veiklą stiprina Lietuvos bankinio sektoriaus gebėjimą veikti mažiau palankioje vidaus ekonominėje aplinkoje, atlaikyti visuotinius finansų rinkų sukrėtimus. Tačiau, kita vertus, kilus problemų patronuojantiems bankams Šiaurės šalyse, tai atsilieptų ir jų dukteriniams bankams Lietuvoje. Lietuvoje finansų rinkos priežiūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas (Žin., 2002, Nr. 91-3891), Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymas (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890), Lietuvos Respublikos bankų įstatymas (Žin., 2004, Nr. 54-1832), Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas (Žin., 2007, Nr. 17-627), Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 94-4246).

Kiti veiksniai, galintys turėti įtakos finansų sektoriaus stabilumui, būtų: spartaus ekonominio augimo sąlygojamas nefinansinių įmonių ir namų ūkių įsiskolinimo augimas ir gebėjimas šį įsiskolinimą aptarnauti; nekilnojamojo turto kainų kilimas ir galimos kainų korekcijos nekilnojamojo turto rinkoje; palūkanų normų kilimas, galintis reikšmingai padidinti namų ūkių ir nefinansinių įmonių skolos aptarnavimo sąnaudų augimą; spartus kredito, skirto vartojimui ir spekuliacijoms investuojant, prieaugis; globali likvidumo krizė ir kt.;

2)      finansų krizės grėsmė. Finansų krizės poveikis draudimo rinkai būtų gana reikšmingas – valiutos devalvacija, infliacijos šuolis, palūkanų normų augimas, ekonomikos recesija, krizė akcijų rinkoje – visa, tai lemtų finansų įstaigų ir draudimo įmonių disponuojamo turto vertės kritimą, išaugusią kredito riziką, galėtų neigiamai paveikti šių įmonių mokumą bei likvidumą, susilpnintų vartotojų pasitikėjimą finansų rinka ir kt.;

3)      finansų rinkos priežiūros institucijų administraciniai gebėjimai. Sparti finansų rinkų plėtra smarkiai didina kvalifikuotų specialistų paklausą, ypač finansinių priemonių srityje, paklausą, todėl finansų rinkos priežiūrą vykdančios institucijos susiduria su didele prižiūrimų subjektų (bankų, finansų maklerio įmonių, valdymo įmonių ir kt.) konkurencija darbo rinkoje. Dėl to išaugus kompetentingų specialistų trūkumui, gali sumažėti finansų rinkos priežiūros efektyvumas.“

Susiję straipsniai

Žymos

Pasidalinti

Komentarų: 1

  1. LSVVT

    III. LIETUVOS NACIONALINIO SAUGUMO 2010 METŲ BŪKLĖS APIBENDRINIMAS

    2010 metais bendra Lietuvos nacionalinio saugumo būklė išliko nepakitusi, pagrindinis Vyriausybės tikslas buvo padėti pagrindus ekonomikai atsigauti. 2010 metų antroje pusėje pasirodė pirmieji ekonominės būklės gerėjimo požymiai, matyti ekonominių rizikos veiksnių mažėjimo tendencija.
    Ekonomikos atsigavimas 2010 metais išimtinai rėmėsi eksporto atsigavimu. Tačiau su kritusia vidaus paklausa susiję Lietuvos ekonomikos sektoriai nespėjo pajusti padidėjusio eksporto naudos. Vidaus vartojimas atsigauna lėčiau.
    Nors ekonomika ir atsigauna, vis dar išlieka aukštas nedarbo lygis ir dideli emigracijos mastai, didėja valstybės skola. Nelabai didėja paskolų pasiūla ir su tuo susijęs verslo finansavimas. Išliko energetinė priklausomybė nuo monopolinio energijos tiekėjo – šiuo metu tai yra didžiausia grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui.
    Dėl ekonominio sunkmečio sąlygų išliko aukšti šešėlinės ekonomikos ir akcizinių prekių – tabako ir degalų – kontrabandos mastai.
    Lietuvos geostrateginė aplinka iš esmės nepasikeitė, tačiau, palyginti su 2009 metais, įvyko tam tikrų pokyčių dvišaliuose santykiuose su Baltarusija ir Lenkija.
    Padidėjo NATO dėmesys atskirų NATO narių gynybos planavimui. Tai svarbu Lietuvos nacionaliniam saugumui ir įpareigoja mus tvirtai laikytis savo, kaip sąjungininkės, įsipareigojimų dalyvauti bendrose operacijose, stiprinti gynybinius pajėgumus ir užtikrinti laipsnišką gynybos finansavimo didinimą.

    kaip matome 2010: “Nelabai didėja paskolų pasiūla ir su tuo susijęs verslo finansavimas.”
    tačiau “NACIONALINIO SAUGUMO BŪKLĖS IR PLĖTROS 2010 METŲ ATASKAITA” 2011 m. tik konstatuoja: 2. Vidaus rizikos veiksniai; 2.1. Ekonominiai rizikos veiksniai
    Pažymėtina, kad 2010 metais matomos teigiamos ekonominių rizikos veiksnių pokyčių tendencijos. Palyginti su 2009 metais, ekonominė rizika labai sumažėjusi. Lietuvos finansų sistema veikė stabiliai, tačiau išliko reikšmingai priklausoma nuo tarptautinių finansų rinkų būklės. Finansinės problemos, kilusios euro zonos valstybėse, padidino finansų rinkų riziką.
    Bankų sistema ir toliau priklausoma nuo situacijos Skandinavijos bankų sistemoje, todėl tikėtina, kad padėtis šalies bankiniame sektoriuje bus proporcinga šių šalių finansų rinkų tendencijoms.

Trackbacks/Pingbacks

  1. Savaitgaliui: ekonominis saugumas « Bankų naujienos - [...] ekonominis saugumas Esame paskelbę ištrauką iš ruoštos Lietuvos ekonominio saugumo stiprinimo programos, kuri deja ... , nors jie …
  2. Iš naujo vardijant grėsmes Lietuvai įvertintos ir kibernetinės atakos « Bankų naujienos - [...] 2008 metais daug emocijų sukėlęs dokumentas:  “Lietuvos ekonominis saugumas ir finansų se... Autorius LSVVT, Balandis 11th, 2011 …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

Komentatoriams: pažymėkite varnelę, norėdami gauti sekančius šio įrašo komentarus el.paštu.
(Nekomentuojate? Galite užsisakyti komentarus el.paštu čia).