Ne kartą rašyta, kad stengsimės sureguliuoti verslo ir bankų nesutarimus be teismo, ir be prievartinio įstatymų taikymo. Verslas visada pykstasi banku (ir atvirkščiai) tik iki tol … kol susitaiko. Visada konflikto sprendimas taikos sutartimi yra pigiausias kelias, o laiko ir pinigų taupymas – tai esminis ir verslo ir banko interesas. Deja, įstatymai neapibrėžia visų gyvenimo sričių ir lieka platus spektras situacijų, kuriose bankai ir verslas gali elgtis įvairiai. Tačiau bankų veikloje visuomeninis įvaizdis apima ne tik svarbiausias: patikimumo, stabilumo, turtingumo … ir kitas pinigų saugumą apimančias sritis, bet ir kokybišką aptarnavimą garantuojančias veikas. Gal įstatyminis kokybiško aptarnavimo reglamentavimas ir yra įmanomas, tačiau valstybės dažniausia nesistengia taip smulkmeniškai taikyti įstatymų ir palieka šias sritis konkurencijai ir savireguliacijai. Šios savireguliacijos išraiška – susitarimas tarp konkrečioje veiklos srityje konkuruojančių subjektų įvardijamas kaip etikos arba geros praktikos kodeksas. Paprastai konfliktuojančiose ar visuomenei svarbiose veiklos srityse ilgainiui valstybė vis tik įsikiša į veiklą su privalomu – įstatyminiu reglamentavimu, nes visi etikos kodeksai deja yra deklaratyvūs ir paprastai neturi sankcijų nesilaikantiems jų reikalavimų.
Džiugu, kad beveik po 20 bankų veiklos Lietuvoje metų, Lietuvos bankų asociacijai pavyko šiemet priimti Geros bankų praktikos kodeksą (www). Jo pagrindinė mintis: “Geros bankų praktikos kodeksu siekiama puoselėti banko ir kliento santykius, skatinti gerą bankų praktiką nustatant bankų veiklos bendruosius principus ir reikalavimus, įskaitant ir tuos, kurių nenustato teisės aktai, o taip pat siektiną elgsenos modelį.” Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba (LSVVT) ne kartą prašė bankininkų (.pdf) nustatyti k o n k r e č i a i bent vieną “bankų veiklos bendrąjį principą ir reikalavimą” ir taip išspręsti pirminį visų nesutarimų žingsnį – nebendravimą, kuris oficialiai ir Vartotojų teisių apsaugos tarnybos įvardintas kaip pirmoji problema ir gyventojams bendraujant su bankais (.pdf). Deja, geros bankų praktikos kodekse apsiribota bendrąją fraze “Bankas atsako į klientų skundus per banko nustatytą laiką, atsižvelgdamas į skundo pobūdį, reikiamas ištirti aplinkybes ir kita” kuri neįneša jokio aiškumo klausimui: “kada bankas teiksis atsakyti į mūsų raštišką paklausimą?”. Tai tik vienas skaudus pavyzdys apibūdinantis minėto etikos kodekso naudingumą.
Nuodugnesnę “Geros bankų praktikos kodekso” analizę (www) 2010-08-21 atliko Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo (www.zalgiris.org) apskritojo stalo svečiai (YouTube įrašas):
M.MOČIULSKIS: Mes nuo 2004 metų primygtinai prašėme bankų priimti geros verslo praktikos kodeksus. Jeigu jie nenori kurti savo kodeksų, siūlėme prisijungti internetu prie europinio savanoriško gero elgesio kodekso, kuriam priklauso per 9 tūkstančius Europos Sąjungos finansų institucijų. Jame nustatyti aiškūs įsipareigojimai, ką bankai turi pateikti savo klientams. Nė vienas mūsų bankas iki šiol šito nėra padaręs. Prie šio kodekso prisijungę 7 estų (dar 2004 metais) ir 4 latvių bankai. Jei mūsų bankai būtų laikęsi šio kodekso nuostatų, galbūt nebūtų kilusi ir tokia krizė.
Pateikiame nuorodas į p. Močiulskio paminėtą Agreement on the Code of Conduct (kurio lietuvišką versiją rasite čia (.pdf)), o minėtus Pabaltijo bankų sąrašus parodys nuorodos į europinį kodeksą pasirašiusius latvių (.pdf) ir estų (.pdf) bankus.
Besidomintiems mūsų siekiama galimybe taikiai spręsti bankų ir jų klientų problemas, taip pat siūlome apsilankyti Lietuvos bankų klientų asociacijos tinklapyje ir susipažinti su jų paskelbtais “Atsakingo kreditavimo principais”
Nesuprantu, iš kur toks kapituliantiškas konformizmas.
Bankai yra privilegijuotas finansinis kartelis, įsiteisinęs sau rentą visų kitų ekonomikos dalyvių sąskaita. Privilegijos milžiniškos – kredito (pinigų) emisijos teisė, didžiausią rizikos dalį perkeliant valstybei ir visuomenei (valstybinis indėlių draudimas, būsto paskolų, paskolų verslui draudimas per Invegą, slaptasis bankų gelbėjimo planas, valstybės iždas komerciniame banke, visiškas konkurencijos institucijų abejingumas bankų paslaugų įkainiams.
Tokioje sistemoje ekonominį santykį galima apibūdinti paprastai ir fundamentaliai – jie ima, jūs duodate. Jeigu jūs neturite ką duoti, tuomet jie atima. Jeigu jie vykdo kredito defliaciją, ir todėl jūsų skolų kaina nepaprastai išauga, vistiek esate patys kalti – mikliau sukitės – įkeiskite asmeninį turtą ir uždirbkite eksportuodami.
Verslas visada pykstasi su banku (ir atvirkščiai) tik iki tol … kol susitaiko.
Atleiskite už grubų palyginimą – prievartaujama auka visada iš pradžių šiek tiek paspurda, kol susitaiko. Kai susitaiko, gali net pamąstyti, kad būtų ne taip skausminga, jeigu prievartautojas naudotų lubrikuotą prezervatyvą, atsiprašau – geros praktikos kodeksą.
Kalbėjimai apie etikos kodeksus yra akivaizdi kapituliacija. Jūs paverkšlensite, jie pažadės, ir jau būsite “susitarę”? Ar tiesiog jau taip apsipratote?
Nes jeigu priprasti dar nespėjote, yra bent keletas dalykų, kurių galite ir turėtumėte reikalauti:
1. Bankų operacijų įkainių kontrolės. Kažkodėl keliant didžiules bangas ir ieškant kartelinių susitarimų dėl (gal ~20%) pieno antkainių, ignoruojami atvirai veikiančio bankų kartelio iki 1000% antkainiai tarpbankiniams pavedimams. Ar tai kokia dėmesio neverta smulkmena?
2. Bankų konkurencija, visų pirma piktnaudžiavimų dominuojančia padėtimi bankomatų rinkoje sureguliavimo. Bankomatų tinklai (juos valdančių bankų teisė nustatyti bet kokius įkainius kitų bankų klientų operacijoms) didele dalimi įtvirtina juos valdančių bankų dominavimą ir smarkiai pakerta konkurenciją bankų sektoriuje. Tai gali būti nesunkiai sureguliuota, panašiai kaip buvo išspręsti telekomo šachtų monopolio įkainių konkurentų kabeliams klausimai, panašiai kaip dirbama išmonopolizuojant elektros tiekimo rinką.
3. Kolektyvinių ieškinių praktikos įteisinimo. Visi nukentėjote nuo 2009-ųjų VILIBOR išpūtimo, ir turite teisę paprašyti tų pinigų atgal. Nei bylinėdamiesi po vieną, nei nuolankiai prašydami šansų laimėti neturite.
4. Reikalauti teisingumo. Lietuvos teismuose iki šiol galima nebaudžiamai meluoti. Gal manote, kad tai jums ir ekonomikai nekenkia?
5. Galų gale, rūpintis bendromis ekonominio žaidimo taisyklėmis, mažinančiomis bendrą bankų rentos naštą. Turėti poziciją ne tik siaurai suprantamų verslo interesų klausimais, bet ir darbo santykių, ir vartotojų. Rūpintis dalykais sudarančiais vidaus darbo ir vartojimo rinką – bent jau mokesčių naštos perkėlimu nuo darbo santykių ekonominėms rentoms, fizinių asmenų bankroto įteisinimu, išpūstų akcizų normalizavimu (sumažinimu). Nes tai jūsų, ne kieno kito rinka ir ekonomika, kurios skurdinimas jums labiausiai ir kenkia.
Sakysite, tai jau būtų politikavimas, ne verslo reikalas? Kaip pažiūrėsi. Profsąjungos ar kokia ūkio ministerija tuo nepasirūpins. Sakysite, reformomis turi rūpintis politinis elitas? Koks elitas? Tas, kuris aptarnauja Lietuvoje užsienio valstybių ir bankų interesus? Ar kokia teisingesnė moteriškė valdžioj? Atsipeikėkite.
Jokio kito elito nėra. Verslas yra Lietuvos elitas.
Galvokite, ką norite palikti vaikams.
[...] bankų-naujienos lt: dėl bankų geros praktikos kodekso Ne kartą rašyta, kad stengsimės sureguliuoti verslo ir bankų nesutarimus be teismo, ir be [...]