Bankų gudravimo istorijos - pirmoji dalis
Šiek tiek informacijos visuomeninei veiklai iš asmeninių pavyzdžių… Gal pravers.
Jei iš banko yra paimtos kelios paskolos skirtingiems projektams ir yra padaryti keli įkeitimai kiekvienai paskolai, tai bankas, pratesinėdamas kredito sutartį, būtinai šias paskolas “suvels” į vieną kredito sutartį ir kiekvienas įkeitimas tada taps garantija už visas paskolas sumoje. Norint atsiskaityti su banku parduodant įkeistą turtą prasideda derinimas su Hipotekos turėtoju dėl pardavimo kainos ir jei objektas yra patrauklus (generuoja finansinius srautus) niekada negausit leidimo parduoti (formali priežastis per maža kaina), nebent parduotumėte už visą pakolos sumą, o tai nerealu.
Tokiu būdu bankas per palukanas (marža + LIBOR), sutarties, administravimo mokesčius ir pan. pasireguliuoja finansinių srautų pakankamumą ir, įmonei susidūrus su lėšų trūkumu, tiesiog atima įkeistą turtą.
Kaip galimas scenarijus galėtų atsitikti ir su musu UAB “xx”. Pranešus bakui apie tai, kad potencialus pirkėjas siūlo X sumą už įkeistą objekta, jau sekančią diena Nekilnojamo Turto Kadastre (yra tokia paslauga pasitikrinti kas žiūrėjo apie tavo turtą) duomenis apie objektą rinko su Swedbanku susijusi įmonė UAB “Ektornet Management Lithuania” ir atsakymas dėl pardavimo atėjo neigiamas.
Informacijos raštu kokios įkeistų objektų pardavimo kainos tenkintų banką nepavyksta gauti aplamai.
UAB “xx” Vadovas
Susiję straipsniai
Žymos
Pasidalinti
